Lt EN
Telefonas kontaktams: +370 5 2130252
LIETUVOS ŠVIETIMO IR MOKSLO PROFESINĖ SĄJUNGA
www.lsmpsf.lt

 

 

REFORMA – toks saldus žodis (4)

2013 Spalio 25d.

Šiandien atsiverčiau tarptautinių žodžių žodyno puslapį, kuriame yra žodžio „REFORMA“ išaiškinimas, radau:
„...refòrma [pranc. réforme – lot. reformo – pertvarkau]: 1. pertvarkymas, pakeitimas; 2. visuomeninio gyvenimo (valdymo formų, institutų, įstaigų) pertvarkymas, pakeitimas, nekeičiant esamos socialinės struktūros pagrindų...“


Perskaičiau ir pagalvojau:
1. Ar visi Lietuvos Respublikos valdžios atstovai, šiltai ir sočiai gyvenantys Vilniuje, yra kada nors atsivertę tą patį žodyną ir paskaitę žodžio „REFORMA“ reikšmę?
2. Ar visi savivaldybių „klerkai“ yra kada nors atsivertę tą patį žodyną ir paskaitę žodžio „REFORMA“ reikšmę?
3. Ar visi mokyklų vadovai yra kada nors atsivertę tą patį žodyną ir paskaitę žodžio „REFORMA“ reikšmę?


Ir į visus šiuos klausimus radau tik vieną atsakymą – NE. Ir nemanau, kad jie tą žodyną kada nors atsivers.


Per daugiau kaip du Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečius švietime „REFORMŲ“ buvo ne viena ir ne dvi... O kiek dar jų mes, eiliniai Lietuvos mokyklos mokytojai, turėsime išgyventi. Bet nieko, mes mokytojai – kantrūs... Išgyvenom buvusias „REFORMAS“, išgyvensim ir naujas... O LR valdžios atstovai,  savivaldybių „klerkai“,  mokyklų vadovai džiaugiasi, kad mes nelabai priešinamės, džiaugiasi, kad vis naujos ir naujos „REFORMOS“ papildo ir taip išpampusias jų kišenes. Jums, straipsnio skaitytojai, tikriausiai kyla klausimas, kaip „REFORMOS“ Lietuvos švietimo sistemoje gali papildyti kišenes. Atsakau – labai paprastai. Ne viena Lietuvos mokykla po neįtikėtinų „REFORMŲ“ yra virtusi UAB‘u.


Apžvelkim vieną iš vykdytų ir iki šiol vykdomą mokyklų tinklo pertvarkos „REFORMĄ“. Kiekvienais metais mokinių skaičius Lietuvoje mažėja. Savaime aišku, kad tai vyksta ne be mūsų valdžios pagalbos. Emigracija kiekvieną dieną įgauna vis didesnį pagreitį. Iš Lietuvos išvyksta nebe pavieniai asmenys, bet su savo šeimomis. Emigruoja tiesiog visa giminė. Tai kaip gali didėti mokinių skaičius? Mažėja mokinių, o mokyklų ir mokytojų – per daug. Mokyklos uždaromos, ypač kaimo teritorijose, atleidžiami iš darbo mokytojai. Kam nuo to geriau? Tik ne   eiliniam mokytojui, mokiniui bei jo tėvams, kurie savo atžalą turi kelias dešimtis kilometrų vežti į, kol kas valdžios „dėka“ neuždarytą mokyklą. Ačiū valdžios vyrams ir moterims nors už tai... Miestuose, kuriuose emigracijos lygis dar taip stipriai nėra pažengęs, nors mokinių ir čia katastrofiškai mažėja, mokyklas išdraskė kaip kolūkius pirmaisiais Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo metais. Tą „REFORMĄ“ labai gražiai pavadino – „išgryninimas“. Bet ir vėl, kam nuo to geriau? Tikrai ne eiliniam mokytojui ar mokiniui. Daugumos „išgrynintų“ mokyklų vadovai yra partijų, kurios savivaldybių tarybose turi daugumą, nariai. O tai reiškia, kad savivaldybių tarybos, kaip mokyklų steigėjai, yra monopolistai – darom ką norim, o tu, eilinis mokytojau, dirbk, kol mes tau leidžiam, ir nebandyk reikšti savo nuomonės ar dar blogiau prieštarauti monopolistų atstovams – mokyklų direktoriams.


Mokykloje, t.y. UAB‘e, direktorius daro, ką nori. O jei mokytojai, neapsikentę dėl UAB‘o vadovo veiklos, kreipiasi į mokyklos steigėją, jiems tiesiai šviesiai atsakoma – „nešūkaukit, jūs nieko neišmanot, direktorius dirba puikiai ir dirbtų dar geriau, jei jūs, mokytojų atstovai,  su savo idiotiškais paklausimais, užklausimais, skundais ir t.t. netrukdytumėte jam dirbti“. Pasirodo, kad kai kurių savivaldybių klerkų nuomone, direktoriams darbo metu galima: organizuoti partijos susirinkimus mokyklose, lankytis grožio salonuose, apsipirkinėti parduotuvėse, sėdėti kavinėse ir net vartoti alkoholį. Direktorius gali nepagarbiai elgtis su mokyklos bendruomenės nariais, gali  priimti į darbą ką nori, nesivadovaudamas teisės aktais, pasitaręs tik su pačiu savimi. Jis gali skirti pamokas, neformalaus ugdymo ir papildomas valandas, skelti klases į grupes savo nuožiūra, skirstyti darbuotojus į gerai ir blogai dirbančius. Tik klausimas – kaip direktorius nusprendžia, kuris mokytojas dirba gerai ar blogai? Ar gerai dirba tas, kuris yra nuolankus direktoriui, tyli ir bijo kažką pasakyti prieš? Ar tas, kuris kelia į viešumą įvairias problemas, dirba blogai?..


Direktorius, UAB‘o vadovas, gali savo bei pavaduotojų gimines ir artimuosius priimti į darbą dirbti ir mokytoju, ir budėtoju. Tiesiog šeimyninė ranga. Pasirodo, direktorius mokykloje yra visagalis. Ir kaip jis nebus visagalis, jei už jo nugaros - monopolistas ir partija. Mokyklos „išgrynintos“, supakuotos į blizgančius popierėlius iš mokyklos direktoriaus paruoštų ataskaitų. Viskas gražu, ko tu, eilini mokytojau nori? O už tokį puikų UAB‘o valdymą, direktorius dar ir paskatinamas: jam išimtine tvarka suteikiamas leidimas turėti daugiau pamokų, jo darbo užmokesčio koeficientas yra aukštesnis nei mokykloje dirbančių mokytojų, jam mokamas priedas prie atlyginimo.


Štai taip puikiai po mokyklų tinklo „REFORMOS“ dirba UAB‘ai. Ir kas gali paneigti, kad direktoriaus „užnugaris“, kokiomis nors formomis negauna dividendų iš UAB‘o. Manau centrinės valdžios atstovams iš Vilniaus būtų verta pavažinėti po provincijas ir pasižiūrėti, kaip jose yra „skatinamas verslas“.


Baigdamas rašyti savo interpretaciją apie „REFORMĄ“, dar kartą perskaičiau paaiškinimą apie šį, taip populiarų žodį šiandien - visuomeninio gyvenimo (valdymo formų, institutų, įstaigų) pertvarkymas, pakeitimas, nekeičiant esamos socialinės struktūros pagrindų. Ir nieko nesuprantu... Ar tai tarptautinių žodžių žodynas nesąmones rašo, ar tai aš dar mažai gyvenimo patirties turiu ir nesuprantu, kad „REFORMOS“ tikrai tik gėrį neša...

Egidijus Milešinas, Marijampolės švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas
Pasidalinti:
Rašyti komentarą:
Vardas: *
El.paštas: *
Patvirtinimo kodas: *
Komentarai:
2014-01-21 21:36:24 | Oksana

Jau kuris laikas vykdau darbo paiešką švietimo įstaigose. Beldžiuosi į duris, pristatau save jog esu motyvuota darbui.Ir tikslingai to siekiu vykdydama darbo paiešką.Apie save primenu kreipdamasi pas švietimo įstaigos direktorių jau 4- 5 kartą. Apsilankydama švietimo įstaigoje, ar telefonu. Čia ir pastebėjimai: "pažįstamų tu neturi", arba "bandyk gal pasiseks". Džiaugiuosi, jog Egidijus tikrą tiesą atskleidžia kas vyksat švietimo įstaigose.

2013-11-05 14:09:07 | Vida

Egidijau, Tu šaunuolis!

2013-10-25 17:37:08 | Aurelija

Šaunuolis, Egidijau!

2013-10-25 14:48:36 | Mokytojas X

Tikra tiesa. Bet galima taikyti ne tik mokykloms, bet ir kitoms valstybinėms - biudžetinėms įstaigoms.

«Atgal
Naujienų prenumerata
Įveskite savo el. pašto adresą:
Lietuvos švietimo ir mokslo
profesinė sąjunga

Adresas: J. Jasinskio 9 – 413
LT - 01112 Vilnius, Lietuva
Tel./Faksas: + 370 5 2130252
El. paštas: info@svietimoprofsajunga.lt

Sprendimas:Infoluitai
© 2012 LŠMPSF. Visos teisės saugomos. Privatumo politika.