Lt EN
Telefonas kontaktams: +370 5 2130252
LIETUVOS ŠVIETIMO IR MOKSLO PROFESINĖ SĄJUNGA
www.lsmpsf.lt

Lietuva yra tarp ES valstybių narių, kur švietimo biudžetui daromas vis didesnis spaudimas (0)

2013 Balandžio 4d.

2013 m. kovo 21 d. "Eurydice" paskelbė Europos Komisijos tyrimą, kuriuo buvo siekiama įvertinti ekonominės krizės poveikį šalių narių švietimo biudžetams.

Tyrimas atskleidė, kad Lietuva yra tarp kelių Europos Sąjungos šalių nuo 2009 m. grėsmingai sumažinusių išlaidas švietimui. Šis išlaidų mažinimas buvo pasiektas įvairiais būdais.  Graikijoje, Estijoje, Rumunijoje ir Lietuvoje švietimo biudžetai buvo sumažinti daugiausia mažinant mokytojų atlyginimus. Lietuvoje 2011 m. jis sumažėjo 7 proc., 2012 m. – 10 proc.

Tyrimo duomenimis, investicijos į švietimą iš viso sumažėjo aštuoniose iš 25 vertintų valstybių narių. Graikijoje, Vengrijoje, Italijoje, Lietuvoje ir Portugalijoje biudžetas sumažintas daugiau kaip 5 proc., Estijoje, Lenkijoje, Ispanijoje ir Jungtinėje Karalystėje (Škotijoje) – 1–5 proc. Penkių valstybių narių – Austrijos, Danijos, Liuksemburgo, Maltos, Švedijos ir vokietakalbės Belgijos dalies – išlaidos švietimui padidintos daugiau nei 1 proc. Vokietija ir Nyderlandai 2010 m. ir vėlesnių duomenų kol kas nepateikė. Likusiose valstybėse narėse vyrauja nevienodos tendencijos: vienais metais biudžetas padidinamas, kitais – sumažinamas arba atvirkščiai. Belgijos prancūzakalbė bendruomenė, Kipras, Latvija, Suomija, Prancūzija, Airija, Slovėnija, Jungtinė Karalystė (Velsas) ir būsima valstybė narė Kroatija 2010–2011 m. savo švietimo biudžetą padidino, o 2011–2012 m. sumažino. Priešingos tendencijos vyravo Bulgarijoje, Čekijoje, Rumunijoje ir Slovakijoje: jose švietimo biudžetas 2010–2011 m. sumažintas, o sekančiais metais padidintas. Belgijos Flandrijos bendruomenės biudžetas minėtais metais išliko stabilus.

 „Nacionaliniai biudžetai patiria didelių sunkumų, tačiau turime vadovautis nuosekliu požiūriu į viešąsias investicijas švietimo ir mokymo srityje, nes šios investicijos – mūsų jaunimo ir ilgalaikio tvaraus ekonomikos atsigavimo garantas. Jeigu valstybėms narėms nepavyks užtikrinti tinkamų investicijų į švietimo modernizavimą ir gebėjimų ugdymą, dar labiau atsiliksime nuo savo pasaulinių konkurentų ir dar labiau klimpsime į jaunimo nedarbo problemas“,– kalbėjo už švietimą, kultūrą, daugiakalbystę ir jaunimą atsakingas Komisijos narė Androulla Vassiliou.

"Eurydice"  tyrimas akivaizdžiai įrodo, jog švietime plinta nerimą keliančios tendencijos, apie ką ne kartą įspėjo Europos Sąjungos šalių švietimo profesinės sąjungos. Dabar galima neklystant tvirtinti, kad švietimo finansavimo sumažėjimas prisidėjo ir prie mokytojų skaičiaus mažėjimo. Kita nedžiuginanti tyrimo išvada - daugiau nei trečdalyje stebimų šalių darbo užmokesčio karpymas ar įšaldymas buvo naudojami kaip viena iš pagrindinių priemonių mažinant švietimo išlaidas. Taip pat, kaip ekonominės krizės pasekmę, galima įvardinti ir vis spartėjantį mokyklų susijungimo ir uždarymo procesą.

Atliekant tyrimą analizuotas 35 nacionalinių ir regioninių švietimo sistemų visų lygmenų švietimo – pradedant priešmokykliniu ugdymu ir baigiant aukštuoju mokslu – finansavimas. Iš tyrimo rezultatų matyti, kad 2011–2012 m. mokytojų atlyginimai ir išmokos buvo sumažinti ar įšaldyti 11 šalių (Bulgarijoje, Kroatijoje, Estijoje, Graikijoje, Vengrijoje, Airijoje, Italijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Portugalijoje ir Ispanijoje). Mokytojų darbo užmokesčiui skiriama daugiau kaip 70 proc. švietimo biudžeto. Dešimtyje valstybių narių (Bulgarijoje, Kipre, Estijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Portugalijoje, Rumunijoje ir Jungtinėje Karalystėje) sumažėjo ir mokytojų skaičius. Taip nutiko ne vien dėl krizės poveikio, bet ir dėl mažėjančio moksleivių skaičiaus. Tačiau pastebėta ir džiuginančių tendencijų – 18 Europos šalių padidintas mokytojų rengimo finansavimas. Atsižvelgiant į tai, kad mokymo kokybė lemia mokymosi rezultatus, tai labai reikšmingas pokytis.

Pagrindiniai faktai

Atliekant tyrimą „Švietimo finansavimas Europoje. Ekonomikos krizės poveikis“ daugiausia dėmesio skirta:
• ekonominėms aplinkybėms;
• švietimui skiriamoms viešosioms išlaidoms ir nacionalinių biudžetų daliai;
• darbuotojų atlyginimų ir išmokų tendencijoms;
• švietimo infrastruktūrai ir rėmimo sistemoms skiriamai biudžetų daliai;
• naujausioms finansavimo tendencijoms bei finansinės paramos moksleiviams ir studentams nacionalinės politikos pokyčiams.
Tyrime dalyvavo Austrija, Belgija, Bulgarija, Kroatija, Kipras, Čekija, Danija, Estija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Graikija, Vengrija, Islandija, Airija, Italija, Latvija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Norvegija, Lenkija, Portugalija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Ispanija, Švedija, Turkija ir Jungtinė Karalystė. Vokietija ir Nyderlandai 2010–2012 m. duomenų kol kas nepateikė. Jungtinė Karalystė pateikė Škotijos ir Velso duomenis; Anglijos ir Šiaurės Airijos duomenų negauta.

Tinklas „Eurydice“

Tyrimą Komisijos užsakymu atliko tinklas „Eurydice“, kurį sudaro 40 nacionalinių padalinių 36 šalyse (27 ES valstybėse narėse, ELPA narėse Šveicarijoje, Lichtenšteine, Norvegijoje ir Islandijoje, taip pat Turkijoje, Kroatijoje, Serbijoje, Juodkalnijoje ir buvusiojoje Jugoslavijos Respublika Makedonijoje). „Eurydice“ veiklą koordinuoja ir valdo ES Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomoji įstaiga.

Daugiau informacijos
Tyrimas anglų kalba pristatomas „Eurydice“ svetainėje:     http://eacea.ec.europa.eu/education/eurydice/documents/thematic_reports/147EN.pdf

 

Pasidalinti:
Rašyti komentarą:
Vardas: *
El.paštas: *
Patvirtinimo kodas: *

Kol kas komentarų nėra

«Atgal
Naujienų prenumerata
Įveskite savo el. pašto adresą:
Lietuvos švietimo ir mokslo
profesinė sąjunga

Adresas: J. Jasinskio 9 – 413
LT - 01112 Vilnius, Lietuva
Tel./Faksas: + 370 5 2130252
El. paštas: info@svietimoprofsajunga.lt

Sprendimas:Infoluitai
© 2012 LŠMPSF. Visos teisės saugomos. Privatumo politika.