Lt EN
Telefonas kontaktams: +370 5 2130252
LIETUVOS ŠVIETIMO IR MOKSLO PROFESINĖ SĄJUNGA
www.lsmpsf.lt

Lyderystė – ne asmuo ir ne pozicija... (0)

2013 Balandžio 3d.

Taip teigia lyderystės ekspertė Joanne Ciulla, o priminė šią tiesą mums Rūta Osipavičiūtė, kuri dalyvauja projekte ,,Lyderių laikas 2“ ir yra Vilniaus savivaldybės kūrybinės komandos narė, taip pat Vilniaus švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė ir Vilniaus Žvėryno gimnazijos matematikos mokytoja (taigi mokytojo darbo problemos jai pažįstamos ne iš nuogirdų).

Kaip atėjote į projektą ,,Lyderių laikas 2“? Ir kodėl?

Atėjau todėl, kad buvau pakviesta atstovauti Vilniaus švietimo darbuotojų profesinei sąjungai. Atėjau kaip socialinis partneris, nes mūsų profesinė sąjunga yra pasirašiusi bendradarbiavimo susitarimą su Švietimo, kultūros ir sporto departamentu. Manau, tai logiškas žingsnis, nes ,,Lyderių laiko“ projektas aktualus socialinės partnerystės požiūriu. Švietime pasiekti gerus rezultatus galima tik bendradarbiaujant įvairioms grupėms.

Ir nesudvejojote? Juk dalyvavimas ,,Lyderių laiko“ projekte reikalauja daug laiko, reikia įdėti pastangų...

Nesudvejojau, nes tokia jau esu. Man įdomu sužinoti ką nors naujo, o apie ,,Lyderių laiko“ projektą iki tol buvau tik girdėjusi. Smalsu buvo ,,pačiupinėti dalyką iš vidaus“, patirti, kaip projektas veikia. Juk tai visiškai naujas dalykas Lietuvoje. Ir labai tikiuosi, kad šis projektas lems pozityvių pokyčių švietime.

Ir koks gi jausmas pasižiūrėjus iš vidaus?

Yra labai įdomu. Gaunu daug naujų žinių, tačiau man truputį neramu dėl to, kad vyrauja teorinis lygmuo. Manau, kad įgyvendinti praktikoje tai, ką mes dabar planuojame, bus gana sudėtinga. Juk niekam ne paslaptis, kad švietimo bendruomenė iš esmės yra inertiška ir gana konservatyvi. Todėl manau, kad reikės dar labai daug dirbti, rengti mokymų, organizuoti šviečiamąją veiklą, kad žmonės patikėtų tuo, ką siūlo ,,Lyderių laikas“. O patirtis yra labai įdomi todėl, kad dalyvauja atrinktos Vilniaus miesto mokyklos, savivaldybės komanda, kuriai ir aš priklausau. Dalyvauja švietimo įstaigų vadovai, pavaduotojai, mokytojai. Įdomu buvo stebėti patį bendravimą. Juk sklando švietime toks ne visai teisingas mitas, kad vadovai stovi vienoje barikadų pusėje, darbuotojai kitoje, ir visą laiką yra konfrontuojama. O aš visada sakau, kad mes visi esame vienoje valtyje. Tiek vadovai, tiek mokytojai, tiek mokiniai, tiek tėvai, kurie irgi privalo dalyvauti švietime. Ir išjudinti šią valtį yra labai lengva, o kad ji stabiliai plauktų, reikia susiklausymo.

Bet gal projekto aplinkoje yra viena, o savo namuose, savo mokykloje gali būti ir kiek kitaip...

Be abejo, gali būti, tačiau pats projektas skatina žmones pasitempti, jie ateina nusiteikę pozityviai. Manau, kad atrinktos dalyvauti projekte buvo tos mokyklos, kuriose tikima, kad įmanoma keisti ugdymo procesą, daryti jam įtaką, pasiekti geresnę kokybę. O kalbant apie bendrą švietimo kontekstą, yra labai daug konfliktinių situacijų. Ir jeigu šis ,,Lyderių laiko 2“ projektas duos tokius rezultatus, kokių mes tikimės, o aš esu optimistė iš prigimties, tai manau, kad turėsime labai pozityvių dalykų, pozityvių permainų. Ypač daug tikiuosi iš savivaldybės. Savivaldybė vykdo švietimo politiką ir yra ne tik švietimo įstaigų vadovų darbdavys, bet ir švietimo įstaigų steigėjas. Kad švietimo įstaigų darbas būtų sėkmingas, būtina ne tik duoti nurodymus, bet ir teikti pagalbą, rūpintis švietimo darbuotojų darbo sąlygomis, mokymosi aplinka. Manau, kad šis projektas turėtų paskatinti Vilniaus savivaldybės merą, Tarybos narius atidžiau analizuoti Vilniaus švietimo bendruomenei svarbius klausimus, priimti švietimo įstaigoms naudingus sprendimus, nes susikalbėti kartais būna sunku ne tik su įstaigų vadovais, bet ir su savivaldybės pareigūnais.

Gal ir drąsiai pasakysime, tačiau mums atrodo, kad švietimo bendruomenėje Jūs labiausiai pažįstama kaip profesinės sąjungos lyderė. Net ne kaip mokytoja, ne kaip projektų dalyvė. Kodėl pasirinkote profesinės sąjungos lyderio kelią? Ir kada tai įvyko?

Įdomus klausimas. Aš ir pati dažnai jį sau užduodu. Matyt, tai lėmė mano asmeninės savybės, kita vertus – įsitikinimas, kad socialinis teisingumas turi būti apgintas.

Profesinės sąjungos veikloje esu nuo 2000-ųjų metų. Būtų galima atsakyti ir klausimu į klausimą: jeigu ne aš, tai kas? O tai, kad matau, jog įmanoma pasiekti rezultatą, padėti žmonėms, yra didžiausias atlygis. Todėl ir esu čia. Mūsų jaunoje nepriklausomoje valstybėje profesinių sąjungų lyderystė dar neturi tradicijų. Mes neturime tokios patirties kaip, pavyzdžiui, Jungtinių Amerikos Valstijų, Prancūzijos ar kitų Europos valstybių profesinės sąjungos. Taigi mokomės patys, mokome kitus ir tikime, kad valdžios atstovai taip pat nori mokytis. Socialinės partnerystės suvokimas Lietuvoje tebėra gana menkas, o dalyvaudama projekte ,,Lyderių laikas 2“ matau galimybę plėtoti socialinę partnerystę.

Ar profesinės sąjungos lyderis yra toks pat lyderis, kokį mes tikimės matyti mokykloje, savivaldybėje? Ar tai yra specifinė veiklos sritis, kelianti ir specifinius reikalavimus asmenybei, pasirinkusiai lyderystę profesinėje sąjungoje?

Aš manau, kad skirstyti lyderius pagal sritį būtų neteisinga. Jeigu asmenybė yra lyderis, tai ji bus lyderis visur. Ji visur generuos idėjas, vienys žmones, skatins juos mokytis ir tapti lyderiais. Todėl lyderystė profesinėje sąjungoje ar mokykloje iš esmės nesiskiria. Tiktai galbūt išsikeliami kitokie tikslai. Profesinių sąjungų paskirtis yra atstovauti darbuotojų interesams. Tačiau švietime tiek atlygis už darbą, tiek darbo sąlygos, tiek darbo santykiai apskritai yra labai glaudžiai susiję su ugdymo kokybe. O lyderystė čia kaip gyvenimo variklis.

Bet ar įsivaizduotumėte, pavyzdžiui, Tomą Jankūną, Vilniaus savivaldybės projekto „Lyderių laikas 2“ kūrybinės komandos koordinatorių, Švietimo skyriaus vyriausiąjį specialistą, savo vietoje? Profesinių sąjungų veikloje?

Na... nežinau. Projekte jis sėkmingai dirba koordinatoriumi, domisi, gilinasi, padeda mums, pataria. Jis per daug laiko yra atidavęs darbui Vilniaus savivaldybėje. O kiekvieno darbo specifika formuoja žmogų. Gal čia reikėtų paties Tomo paklausti... Profesinės sąjungos lyderiui reikia turėti labai daug altruizmo. Nesigiriu, kad esu absoliuti altruistė, bet sakau, kad labai svarbu girdėti kitą žmogų, gebėti jį paguosti, patarti jam, padėti, savo asmenines problemas pastūmėjus į šalį. Ne visada ir ne visas problemas galime padėti išspręsti. Tačiau, kadangi laikomės įstatymų ir juos žinome, galime padėti sušvelninti konfliktines situacijas, apginti teisėtus darbuotojo interesus ar teises. O dauguma konfliktų kyla dėl to, kad nėra socialinio dialogo ir trūksta žinių bei susiklausymo. Žmogus, kuris žino daug, ir ne tik savo profesinėje srityje, gali jaustis laisvas. Deja, bet net šiais laikais yra ugdymo įstaigų, kuriose galioja ,,vergovinės santvarkos įstatymai“. Dauguma vadovų yra garbaus amžiaus ir dar vis vadovaujasi savo patirtimi iš sovietmečio laikų, sprendimus priima vienašališkai, nesitardami su darbuotojais.

Papasakokite, ką veikėte savivaldybės kūrybinėje komandoje?

Visų pirma tai buvo idėjų šturmas, visi gauname namų darbų ir kitą kartą ateiname su savo mintimis, analizuojame situaciją, diskutuojame, kokių sieksime rezultatų, ir t. t. Bet pradžioje buvome mokomi, kaip turėtume dirbti. Aš visada stengiuosi išsakyti savo nuomonę vadovaudamasi socialinės partnerystės idėja. Mokytojai ir vadovai daugiau kalba remdamiesi savo mokyklos patirtimi. Bet aš manau, kad reikėtų žiūrėti plačiau, nes norint pasiekti ką nors gero vienoje mokykloje būtina matyti viso miesto švietimo kontekstą.

Ar daug būna ginčų?

Ginčų nebūna, būna diskusijų. Nes kiekviena mokykla, dalyvaujanti projekte, yra unikali. Ir problemas iškelia pagal savo patirtį, savo matymą, o mums reikia prieiti bendrą sutarimą, nes kuriame modelį, bendradarbiaujančių Vilniaus mokyklų tinklą.

Ar manote, kad kūrybinė komanda jau yra nuveikusi daug?

Tikrai daug, nes pradėjome nuo nulio. Yra iškelti uždaviniai, numatyti rezultatai ir priemonės, kaip mes jų sieksime. Numatyta atlikti tyrimus, rinkti duomenis. Kad modelis pradėtų veikti, reikia turėti informacijos, ko švietimo įstaigoms Vilniaus mieste reikia, kad būtų pagerinta ugdymo kokybė ir mokytojai gautų pagalbą, nes dabar mokytojas tikrai yra paliktas pats sau. Dažnai jis turi spręsti įvairias problemas, o administracija ir savivaldybė, kuri turėtų padėti jam, šios funkcijos neatlieka taip, kaip turėtų. Aš manau, kad projektas ,,Lyderių laikas 2“ ir yra orientuotas į tai, kad būtų bendradarbiavimas ir pagalba pirmiausia mokytojui, kad jis galėtų įgyvendinti švietimo politikos užsakymus, užtikrinti ugdymo kokybę ir mokinių ugdymosi pasiekimai būtų geri. ,,Lyderių laikas“ yra svarbus projektas. Tik tiek, kad jis atėjo iš užsienio, ir sudėtinga pasakyti, kaip toliau bus įgyvendinamas Lietuvoje.

O ką Jūs, kaip profesinės sąjungos lyderė, gavote iš šio projekto?

Įvardinti ką nors labai konkretaus, ką gavome profesinės sąjungos veiklos požiūriu, negalėčiau. Tai nėra lengvai apčiuopiami dalykai. Bet man kaip Vilniaus švietimo darbuotojų profesinės sąjungos vadovei neįkainojamas yra žinių bagažas, kurį gaunu dalyvaudama šiame projekte. Suvokimas, kad turime auginti lyderius šalia savęs, profesinėse sąjungose visada buvo. Ir mes nuolat rengiame mokymus, kad būtų kuo daugiau galinčių vesti žmones paskui save. Iš patirties darbo grupėje: atrodo, kad mokyklose, kurios atrinktos dalyvauti projekte, vyksta administracijos ir mokytojų bendradarbiavimas. O tai yra labai svarbu. Juk Vilniaus mokyklose dar labai daug autoritarinio valdymo pavyzdžių. Ir mokytojai tarpusavyje ne visada susikalba. Ir neigiamo požiūrio į profesinę sąjungą yra taip pat. Keistoka, kad taip yra XXI amžiuje. Juk socialinė partnerystė, socialinis dialogas – vienas iš kertinių dalykų darbo santykiuose. Žmonija kol kas nėra nieko geresnio sugalvojusi, kaip spręsti darbo klausimus. Bet Lietuvai socialinės partnerystės dar mokytis mokytis... O kalbant apie projektą, turiu vilties, kad čia išpuoselėta gerumo sėkla bus pasėta visose, ir projekte nedalyvaujančiose, švietimo įstaigose. Nes šito labai trūksta. Daug kur trūksta paprasčiausio geranoriškumo.

Po Nacionalinio švietimo lyderystės forumo jo dalyviai internete vardijo forumo metu iškeltus trūkumus („Vis dar esame nedrąsūs ir bijome reikšti savo mintis“, „Sugebame pateikti savo įžvalgas tik siaurame rate“, „Stokojame konstruktyvios diskusijos įgūdžių“, „Itin kritiškai žiūrime į kitokią nuomonę“) ir teigė, kad strateginis tikslas turėtų būti juos pašalinti iki kito lyderystės forumo. Ką apie tai manote?

Galiu pasakyti, kad tai yra tiesa. Mums visiems reikia labai daug mokytis, nes iš nežinojimo ir nesupratimo kyla labai daug įvairių negerų dalykų. Perfrazuodama vieną sovietmečiu buvusį garsų posakį galėčiau pasakyti: baimės šmėkla klaidžioja po švietimo sistemą. Yra didžiulis baimės jausmas pasakyti ką nors ne taip, išreikšti savo nuomonę. Nes kito ar kitokia nuomonė dar vis netoleruojama švietimo sistemoje. Savo nuomonę daugelis, ne tik vadovai, yra linkę laikyti vienintele ir neginčijama. Mokytojas, reiškiantis savo nuomonę, kuri nesutampa su vadovo, gali būti nubaustas. Kaip? Būdų yra įvairių – tai ir psichologinis spaudimas, ir sumažintas darbo krūvis, o kartu ir atlygis už darbą. Manau, kad nedrąsūs esame todėl, kad vis dar stokojama demokratinio valdymo švietimo įstaigose, trūksta tolerancijos kito nuomonei ir... kiekvienam žmogui už viską svarbiau – jo darbo vieta.

Dėkojame už pokalbį. Buvo labai įdomu.

,,Lyderių laikas 2“

http://www.lyderiulaikas.smm.lt/lt/biblioteka/kvepianios-istorijos/lyderi-istorijos/savivaldybi-lyderysts-kelias/2143-lyderyst-ne-asmuo-ir-ne-pozicija

Pasidalinti:
Rašyti komentarą:
Vardas: *
El.paštas: *
Patvirtinimo kodas: *

Kol kas komentarų nėra

«Atgal
Naujienų prenumerata
Įveskite savo el. pašto adresą:
Lietuvos švietimo ir mokslo
profesinė sąjunga

Adresas: J. Jasinskio 9 – 413
LT - 01112 Vilnius, Lietuva
Tel./Faksas: + 370 5 2130252
El. paštas: info@svietimoprofsajunga.lt

Sprendimas:Infoluitai
© 2012 LŠMPSF. Visos teisės saugomos. Privatumo politika.