Lt EN
Telefonas kontaktams: +370 5 2130252
LIETUVOS ŠVIETIMO IR MOKSLO PROFESINĖ SĄJUNGA
www.lsmpsf.lt

 

 

Vienas iš švietimo rūpesčių – senėjantys mokytojai (2)

2012 Spalio 22d.

Neseniai paskelbta Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) metinė ataskaita „Education at a Glance 2012“, kurioje pateikti 34 šalių, įskaitant 21 Europos Sąjungos (ES) valstybę narę, švietimo srities duomenys. Viena iš Europos švietimo bėdų – senėjantys mokytojai ir lyčių nelygybė.

Penkiose ES šalyse (Austrijoje, Čekijoje, Estijoje, Nyderlanduose ir Švedijoje) daugiau kaip 40 proc. vidurinių mokyklų mokytojų – penkiasdešimtmečiai ir vyresni, o Vokietijoje ir Italijoje tokio amžiaus mokytojų daugiau nei 50 proc. Dar viena problema – lyčių nelygybė. Iš ataskaitos matyti, kad į aukštąsias mokyklas ES stoja beveik trečdaliu daugiau moterų nei vyrų.

Įdomu, kad ataskaitoje pateikiamais duomenimis, daugiau vyresnio amžiaus specialistų (55 metų ir vyresnių) yra tarp prancūzų, fizikos, chemijos, rusų kalbos, biologijos, gamtos ir žmogaus mokslų, geografijos mokytojų. Mažiausiai – tarp informatikos, anglų kalbos, dailės, muzikos, etikos, lietuvių kalbos (kaip gimtosios), istorijos mokytojų.

Pagal ekonominio išsivystymo lygį šalyse mokytojų amžiaus atrodo taip – su kai kuriomis išimtimis kuo šalis ekonomiškai pajėgesnė, tuo vyresnio amžiaus mokytojų daugiau. Daugiausia vyresnio amžiaus mokytojų – Italijoje, Vokietijoje, Estijoje, Nyderlanduose, Norvegijoje, Austrijoje, Naujojoje Zelandijoje, Švedijoje, Islandijoje. Daugiausiai jaunų – Indonezijoje, Brazilijoje, Korėjoje, Portugalijoje, Lenkijoje. Pagal vyresnių nei 50 metų mokytojų skaičių Lietuva yra Švedijos, Slovakijos lygyje, kitaip sakant, vyresnio amžiaus mokytojų turime tikrai nemažai.

Ne išlaidos, o investicijos

Nors Lietuvoje vyrauja nuostata, kad švietimui skirtos lėšos yra išlaidos, ES linkstama formuoti nuomonę, kad tai – investicijos, duodančios nemažą grąžą. „Nacionaliniams ir Europos politikams ši ataskaita yra neįkainojama priemonė. Valstybės narės pripažįsta, kad investicijos į švietimą yra būtina Europos ateities ir ilgalaikės gerovės sąlyga. Iš ataskaitos duomenų matyti, kad išlaidos švietimui yra gerokai mažesnės nei jo grąža. Tačiau neturėtume sėdėti sudėję rankas: ataskaita rodo, jog būtina imtis švietimo modernizavimo reformų, kad švietimo sistema būtų patrauklesnė tiek mokiniams, tiek mokytojams“, – kalbėjo už švietimą, kultūrą, daugiakalbystę ir jaunimą atsakinga Europos Komisijos narė Androulla Vassiliou.

Ataskaita „Education at a Glance“ taip pat rodo, kad 21 ES valstybėje narėje metinės švietimo išlaidos yra vidutiniškai 9 122 JAV doleriai vienam besimokančiam asmeniui (pradedant pradinukais ir baigiant studentais). Tai kiek mažiau nei EBPO vidurkis (9 252 JAV doleriai).

Vidurinį išsilavinimą EBPO šalyse įgyja 84 proc. jaunuolių, ES šalyse – maždaug 86 proc. 1995–2010 m. vidurinį išsilavinimą įgyjančių asmenų skaičius sparčiausiai augo Portugalijoje (4,7 proc. per metus).

Finansinė investicijų į aukštąjį mokslą grąža toliau auga. Europos aukštosios mokyklos absolventas per savo profesinį gyvenimą gali tikėtis 176 tūkst. JAV dolerių grynojo pelno (EBPO vidurkis – 162 tūkst. JAV dolerių), o visuomeninė ilgalaikė nauda – daugiau sumokėtų mokesčių ir kitokia nauda – išlaidas pranoksta beveik tris kartus.

Išskirtinė profesija

Švietimo ir mokslo ministerijos leidinio, skirto politikams, savivaldybių ir apskričių švietimo padalinių specialistams bei plačiajai visuomenei, duomenimis, šiuo metu daugelio Vidurio ir Šiaurės Europos šalių įstatymuose numatytas vidutinis pensinis amžius yra 65 metai. Didžiausia iš Europos šalių pensinio amžiaus pradžios riba (70 metų) yra Norvegijoje ir Portugalijoje. Maždaug pusė ES šalių numato galimybę mokytojams anksčiau išeiti į pensiją.

Dažniausias ankstyvo išėjimo į pensiją kriterijus yra pedagoginio darbo stažas. Pavyzdžiui, pensinis amžius yra 65 metai, tačiau į pensiją galima išeiti 60 metų, jei mokytojas išdirbo 30–35 metus. Įvairiose šalyse pedagoginio darbo stažas, kaip išėjimo į pensiją kriterijus, labai skiriasi. Kai kuriose šalyse mokytojas gali išeiti į pensiją sulaukęs 55 metų ir gauti visą pensiją, jei pedagoginio darbo stažas – 30 metų, kitose – 60 metų, jei turi 40 metų pedagoginio darbo stažą.

Švietimo ar nedarbo problemos?

Tiesa, ataskaitoje kalbama apie vyresnio, o ne pensinio amžiaus mokytojus. Lietuvoje mokytojai savo darbą dirba ilgiau didžia dalimi dėl finansinių paskatų, be to, ekonominio pakilimo laikotarpiu jauni specialistai nelaikė mokyklos geidžiama darbo vieta.

Šiaip ar taip, mokytojų amžiaus problema Lietuvoje sprendžiama ne švietimo kokybės, o socialiniame kontekste – esą, tiek daug jaunų mokytojų bedarbių, todėl pensinio amžiaus mokytojai turi „užleisti jiems vietą“, tarsi būtų kalbama apie visuomeninį transportą.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) yra parengusi Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo koncepciją, kuria remiantis pedagogai kelerius metus prieš pensiją negalėtų mokyklose vesti pamokų ir būtų tik jaunesnių mokytojų padėjėjai.

Mokyklų vadovai gali atleisti kiekvieną mokytoją, juo labiau pensinio amžiaus, tačiau dėl kažkokių priežasčių (jaunus mokytojus laiko nepatikimais, atsisakysiančiais darbo, jei gaus geresnį pasiūlymą, nesuvaldančiais auditorijos ar kitais), ŠMM sugalvojo veikti organizuotai, be to, nusitaikė ne į pensinio, o į priešpensinio amžiaus mokytojus. Tačiau daugelyje šalių egzistuojanti nuostata leisti mokytojams išeiti į pensiją ir gauti ją visą anksčiau, išdirbus mokykloje tam tikrą metų skaičių, kuri yra ir dabartinės Vyriausybės programoje, atidėta neribotam laikui.

Nėra kartų kaitos

Švietimo ir mokslo ministerija, paprašyta pakomentuoti, kuo jaunesni mokytojai geresni už vyresnio amžiaus, pateikė oficialią poziciją, kad mokytojo amžius nėra kliūtis jo profesionalumui. Tačiau šiuo metu mokyklose dirba nemažai vyresnio amžiaus mokytojų, todėl nerimą kelia tai, kad ateityje vienu metu vyks didelė mokytojų kaita. Todėl ši problema, ministerijos nuomone, sisteminė.

Mokytojų, kuriems daugiau nei 65 metai, Lietuvoje yra dvigubai daugiau nei tų, kuriems yra mažiau nei 25-eri. Kaip ir 30–40 metų mokytojų – jų šalyje gerokai mažiau nei kolegų, kurių amžius tarp 50 ir 60 metų. Iš 37 tūkst. pedagogų apie 15 tūkst. yra daugiau kaip 50 metų amžiaus, be to, idealiu atveju mokytojų pasiskirstymas pagal amžių turėtų būti tolygus.

http://www.delfi.lt/news/daily/education/vienas-is-svietimo-rupesciu-senejantys-mokytojai.d?id=59798599

Teodora Rašimaitė, „Savaitė“
Pasidalinti:
Rašyti komentarą:
Vardas: *
El.paštas: *
Patvirtinimo kodas: *
Komentarai:
2012-11-23 01:45:45 | Nesito

Ed Sm Gruodis 2 d, 2010GMO .?Zmogus tobulina Gamta.Jau vien si mitnis man sukelia ir juoka,ir liudesi,ir baime.Nenoriu niekam brukti savo nuomones,nes esu uz tai,kad kiekvienas JA (savo nuomone) turetu savo ir nesidangstytu .ES direktyvos tai leidzia,arba ES komisija nenustate zalos.. .Juk jeigu maistas butu akivaizdus nuodas (pvz.kalio cianidas) tai jis niekaip nepatektu i prekyba be jokiu diskusiju.Apie GMO poveiki mes galesime kalbeti tik praejus zenkliam laiko tarpui.Zmonija tikrai neisnyks naudodama GMO.Ji prisitaikys-zmogaus organizmas unikalus ir tobulas.Bet jis tikrai bus kitoks ir vystysis (evoliucionuos) kitaip,negu jam Gamtos numatyta.Mano kuklia nuomone,mums nederetu keisti mus supancio gyvojo pasaulio-mums reiketu keisti savo poziuri i ji.Stai ir viskas.GMO ir chemija turi tiksla padidinti derlius, pagrazinti produkcija ir sugeneruoti milziniskus virspelnius prekybininkams.Planetos resursai naudojami netinkamai. Mes esame bauginami atslenkanciu badu.Planeta gali ismaitinti daug didesnes zmoniu populiacijas,nei mes galime isivaizduoti.

2012-10-25 13:33:26 | pedagogas

Kada bus padorios pencijos, tada ir reikėtų galvoti apie išankstines pensijas, o ne dabartiniu laikotarpiu.

«Atgal
Naujienų prenumerata
Įveskite savo el. pašto adresą:
Lietuvos švietimo ir mokslo
profesinė sąjunga

Adresas: J. Jasinskio 9 – 413
LT - 01112 Vilnius, Lietuva
Tel./Faksas: + 370 5 2130252
El. paštas: info@svietimoprofsajunga.lt

Sprendimas:Infoluitai
© 2012 LŠMPSF. Visos teisės saugomos. Privatumo politika.