Lt EN
Telefonas kontaktams: +370 5 2130252
LIETUVOS ŠVIETIMO PROFESINĖ SĄJUNGA
www.lampss.lt www.lsmpsf.lt

Priimtas naujos redakcijos Švietimo įstatymas (5)

2011 Kovo 18d.

Seimas priėmė Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymą, kuriuo yra nustatomi švietimo tikslai, švietimo sistemos principai, švietimo sistemos sandaros, švietimo veiklos, švietimo santykių pagrindai, valstybės įsipareigojimai švietimo srityje. Už įstatymo pakeitimus balsavo 76 Seimo nariai, prieš – 14, susilaikė 29.

Pagal priimtas pataisas Lietuvos švietimo sistema apims: formalųjį švietimą (pradinį, pagrindinį, vidurinį ugdymą, formalųjį profesinį mokymą ir aukštojo mokslo studijas); neformalųjį švietimą (ikimokyklinį, priešmokyklinį, formalųjį švietimą papildantį ugdymą, ir kitą neformalųjį vaikų bei suaugusiųjų švietimą); savišvietą; švietimo pagalbą (profesinį orientavimą, švietimo informacinę, psichologinę, socialinę pedagoginę, specialiąją pedagoginę ir specialiąją, sveikatos priežiūrą mokykloje, konsultacinę, mokytojų kvalifikacijos tobulinimo bei kitą pagalbą).

Naujos redakcijos Švietimo įstatyme sistemingiau ir aiškiau reglamentuojamas mokyklų skirstymas į grupes. Šiuo metu įstatyme yra įtvirtinti trys bendrojo lavinimo mokyklų tipai: pradinė, pagrindinė, vidurinė. Priimtame naujos redakcijos įstatyme įteisinami dar du tipai: progimnazija ir gimnazija. Kaip teigiama aiškinamajame rašte, gimnazijos tipas ir šiandien skiriamas nuo vidurinės mokyklos tipo, o progimnazijos tipui būtų priskiriamos mokyklos, vykdančios pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį ar pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį ir pradinio ugdymo programą. Progimnazijos ir gimnazijos tipų įvedimas leis laipsniškai išspręsti 9–10 klasių "persiklojimą" miesto mokyklose ir lengviau restruktūrizuoti vidurines mokyklas. Vidurinės mokyklos tipo nutarta atsisakyti nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. ir nuo tada bendrojo lavinimo mokyklų tipai būtų šie: pradinė mokykla, progimnazija, pagrindinė mokykla ir gimnazija.

Įstatymo pakeitimais taip pat nutarta pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą padaryti privalomą. Kaip teigiama aiškinamajame rašte, pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo reikalingumą nulemia tai, kad patikrinimo rezultatai gali padėti vertinti mokinių dalykines ir bendrąsias kompetencijas, teikti informaciją: mokiniams apie jų mokymosi rezultatus, reikalingą renkantis tolesnį dalyko mokymosi kursą ir mokyklą; mokykloms, reikalingą priimant mokinius į tolesnio mokymosi programas ir užtikrinant lygias mokinių galimybes; mokykloms ir savivaldybėms, kuri padėtų įsivertinti mokymo rezultatus; švietimo stebėsenai ir informuoti visuomenę apie pagrindinio ugdymo rezultatus. Švietimo ir mokslo ministro nustatytais atvejais yra sudaryta galimybė atleisti asmenį nuo mokymosi pasiekimų patikrinimo.

Įstatyme nutarta panaikinti nuostatą, pagal kurią už sisteminį mokyklos vidaus tvarkos taisyklių, mokinio elgesio taisyklių šiurkščius pažeidimus, mokytojų bei bendramokslių garbę ir orumą žeminančius veiksmus mokinys, turintis 16 ir daugiau metų, galėjo būti šalinamas iš mokyklos, mokyklos Tarybos sprendimu. Teisės akte paliekama perėjimo ir perkėlimo į kitą mokyklą galimybė.

Pasak Lietuvos švietimo profesinės sąjungos konsultanto Romo Turonio, įstatyme yra neblogų patobulinimų, tačiau liko diskutuotinų vietų. Seimo nariai neatsižvelgė į keletą svarbių LŠPS siūlymų, pvz. įteisinti mokyklų vadovų rotaciją.

Be to, nemažai dalykų Švietimo įstatyme nusakoma bendromis formuluotėmis, kurios vėliau bus sukonkretintos Vyriausybės nutarimuose ir ministro įsakymuose. Todėl labai svarbu įtikinti Vyriausybę bei Švietimo ir mokslo ministrą, prieš priimant mokytojams svarbius sprendimus, juos derinti su mokytojų atstovais. LŠPS rengia pasiūlymus dėl moksleivio krepšelio metodikos, mokyklų tinklo kūrimo taisyklių, mokytojų darbo apmokėjimo tvarkos. Šių dokumentų pataisas bus siūloma svarstyti LR Trišalės tarybos švietimo komitete.

Lietuvos švietimo profesinė sąjunga (LŠPS) nagrinėjo projektą, teikė pasiūlymus. Protestavo prieš įstatymo projekto rengimo įslaptinimą. Komiteto posėdžiuose nuolat dalyvavo LŠPS atstovai, kurie stebėjo diskusijas, išsakydavo savo nuomonę mokytojams aktualiais klausimais.

Pranešimai apie Švietimo įstatymo svarstymus

Komentaras: Lietuvoje nebeliks vidurinių mokyklų

BNS ir LŠPS informacija
Pasidalinti:
Rašyti komentarą:
Vardas: *
El.paštas: *
Patvirtinimo kodas: *
Komentarai:
2011-03-22 17:39:20 | Birute

manau, kad ne iki gyvos galvos, o iki pensijos turetu buti. Jei kvalifikacija neatitinka, tam yra atestacija, kurios metu galima ir nepalikti dirbti. Saugumo jausmas skatina vadovus igyvendinti naujoves, dirbti perspektyviai ir produktyviai. Rotacija butu labai neapgalvotas sprendimas.

2011-03-20 11:38:54 | Romas T

Čia aš suklaidinau Kristiną Jackūnaitę. Kalbėjau apie pasiūlymą įteisinti vadovų rotaciją, matyt, ji suprato, kad įteisinta. Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas nepritarė pasiūlymui įteisinti rotaciją. Atsiprašau Kristinos ir kitų, kurie suprato kitaip.

2011-03-19 22:50:02 | petras

Įstatyme taip pat įteisinta mokyklų vadovų rotacija, neformalaus švietimo, tai yra meno ir sporto būrelių, bei dalinis darželių ir lopšelių finansavimas pagal krepšelio principą /////Kristina Jackūnaitė LTV „Panorama“

2011-03-18 21:54:54 | Patyręs

ne, kol ta galva bus lojali Steigėjui. :)

2011-03-18 14:48:42 | ?

Tai švietimo įstaigų vadovai lieka iki gyvos galvos ?????

«Atgal
Lietuvos švietimo profesinė sąjunga
Reklama
 







 


Naujienų prenumerata
Įveskite savo el. pašto adresą:
Lietuvos švietimo profesinė sąjunga

Adresas: J. Jasinskio 9 – 413
LT - 01112 Vilnius, Lietuva
Tel./Faksas: + 370 5 2130252
El. paštas: info@svietimoprofsajunga.lt

Sprendimas:Infoluitai
© 2012 LŠMPSF. Visos teisės saugomos. Privatumo politika.