Lt EN
Telefonas kontaktams: +370 5 2130252
LIETUVOS ŠVIETIMO IR MOKSLO PROFESINĖ SĄJUNGA
www.lsmpsf.lt

Jei galėtumėte šiandien pakeisti švietimo sistemą, ką darytumėte? (0)

2016 Sausio 13d.

Niekam jau nekyla jokių abejonių, kad švietimas yra pagrindinis faktorius, turintis įtakos vaikų, šeimų, bendruomenių ir tautų gyvenimui. Laikui bėgant, tautos, orientuotos į vaikų gerovę, gali pagerinti savo ekonomiką, kultūrą ir visuomenę.  Tautos, nesugebančios rūpintis savo mažamečiais – patiria ekonominę stagnaciją, skurdą, smurtą ir priespaudą. Švietimas, trumpai tariant, yra pagrindinis ekonominės ir socialinės plėtros elementas.
 
Jei galėtumėte šiandien pakeisti švietimo sistemą, ką jūs darytumėte? Kur norėtumėte pradėti? Ar ne logiška pradėti domėtis, ką ir kaip daro geriausius rezultatus demonstruojančios švietimo sistemos? Manau, kad tikros (pseudo mes jau turėjome) švietimo reformos era ateis tik susipažinus su šių šalių patirtimi ir padarius teisingas išvadas. 
 
Tai kokios gi yra tos švietimo sistemos? Šiandien dominuoja dvi konkuruojančios tendencijos. Pagal pirmą – daugiausiai dėmesio skiriama tenkinant vaikų poreikius ir užtikrinant, kad jie turėtų visas galimybes vystyti savo gebėjimus, interesus ir visapusišką žmogiškumą. Pagal antrą – pagrindinis dėmesys skiriamas testavimui, reitingavimui, konkurencijai ir laisvam pasirinkimui.
 
Nesunku atspėti kokią kryptį Lietuvai parinko atsakingieji už švietimo politikos formavimą.  Susipažinimui su kitų šalių švietimo sistemomis išleisti milijonai, nemažai pasivažinėta po pasaulį, o daugybė „švietimo ekspertų“ kartu pagerino ir savo materialinę padėtį  ir viskas tik tam, kad nueitų pigių pseudoreformų keliu – tai yra ne vykdyti, o imituoti pokyčius.
 
Deja, Lietuvos moksleiviai savo gebėjimus ir interesus gali paslėpti  kuo toliau – laikys standartizuotus testus, nepaisant to, kad jų nauda abejoja ne tik tėvai ir mokytojai, bet ir žinomi švietimo ekspertai. Anot jų, testai tarp mokinių sukelia tik įtampą, tačiau apčiuopiamos naudos mokymosi rezultatams neduoda. Vis dėlto, nors jau kelintus metus iš eilės organizuojamas patikrinimas kasmet sulaukia kritikos, panašu, kad vienas žmogus jo nauda neabejoja – tai Nacionalinio egzaminų centro direktorė Saulė Vingelienė.
 
Nesvarbu, kad testuose visai neatsižvelgiama į specialių poreikių turinčių mokinių interesus – ugdymo programos jiems yra palengvintos, o standartizuotas testas duodamas tas pats. Nesvarbu, kad patys gabiausi vaikai Lietuvos bendrojo lavinimo ugdymo įstaigose yra priversti vegetuoti. Standartas yra standartas. Akivaizdu, kad standartizavimas, kuris yra kūrybingumo ir progreso priešas, maitina ir daugybę vadovėlių ir kitų mokymo priemonių leidėjų.
 
Belieka pridurti, kad nurodymus dėl vadovėlių pirkimo mokyklos gauna iš Švietimo aprūpinimo centro, priklausančio Švietimo ir mokslo ministerijai. Taigi, viena ranka ministerija dalina užsakymus vadovėliams rengti, o kita – garantuoja realizaciją, nepriklausomai nuo vadovėlio kokybės ir kainos. Lietuvoje tai vadinama „rinkos sąlygomis...komerciniais tikslais“, o visur kitur paprastai – korupcija.
 
Nesunku atspėti, kodėl Lietuva nusprendė sutelkti dėmesį į standartizuotų testų atlikimą vietoje investicijų į veiksmingus mokymo ir mokymosi metodus. Lietuvos politikai nori didelės grąžos su mažomis investicijomis. Nuo to ir prasidėjo visos bėdos.

Lietuva pripažino visišką nesugebėjimą tenkinti šalies vaikų švietimo poreikius. Atsirado nelygybė tarp  mažas pajamas gaunančių tėvų, kurių vaikai įstrigo ugdymo funkcijas nepilnai atliekančiose mokyklose ir pasiturinčių tėvų, turinčių pasirinkimus. Jūsų vaikas įstrigo žlungančioje mokykloje? Štai jums mokinio krepšelis. Pasirinkite:  privati mokykla, religinė,  korepetitoriai ir kitkas už jūsų pinigus.
 
Nelygybė vis auga. Mokiniai eina iš mokyklos į mokyklą ir vis dažniau iš mokyklos apskritai. Stabilumo nėra, tradicijos sugriautos, jau nekalbant, kad mokyklos ir mokytojai dabar konkuruoja vieni su kitais, o ne dalinasi geriausia patirtimi. Bendradarbiavimas yra silpnas, tačiau valstybė, prisidengdama mokyklų ir savivaldybių autonomija, vis labiau „nusiplauna“ nuo pareigos gerinti viešąsias mokyklas.

Tam, kad situacija švietime pradėtų gerėti, Lietuvos švietimo sistema turėjo būti ne vienu ar kitu aspektu reformuota, o iš esmės sukurta nauja. Kitaip tariant, švietimo sistema turi tarnauti ne sistemai bei žmonėms, tačiau tokiam žingsniui reikia stiprios politinės valios, o ne tuščio deklaravimo ir demagogijos, kad švietimas yra prioritetas.
 
Nors įvairių šalių švietimo sistemos ir jų kontekstas yra nevienodi, tačiau pažymėtina, kad šalys, pasiekusios aukštus rezultatus ir sėkmingai įgyvendinusios švietimo reformas, turi ir bendrų bruožų: joms būdingas  tikėjimas visų mokinių galimybėmis, tvirta politinė valia, visų suinteresuotųjų šalių gebėjimas derinti ir ilgam laikui sutelkti pastangas siekiant pažangos.
 
Kai 2000 metais Vokietiją šokiravo prasti švietimo veiklos rezultatai PISA tyrime, buvo pradėta nacionalinė diskusija, o švietimas tituliniuose visų laikraščių puslapiuose buvo aptarinėjamas  dvejus metus. Nuo to laiko švietimo situacija Vokietijoje nuolat gerėjo ir gerėja iki šiol.
 
Jei Lietuva nori sukurti stiprią ir konkurencingą ekonomiką, turime pirmuose puslapiuose, šalia nesibaigiančių straipsnių apie katastrofas ir nelaimes, skirti  daugiau dėmesio švietimui ir pradėti kalbėti apie rimtas reformas ir investicijas į švietimą.

Kai kam rinkos principais grindžiamos reformos dėl jų pigumo ir atrodo patrauklios: mokyklų konkurencijos didinimas, mokymo ir mokymosi standartizavimas, testavimų (mokinių ir mokytojų) rezultatais grindžiamos atskaitomybės didinimas ir mokyklų privatizavimas, bet realios įtakos švietimo kokybės gerinimui jos nedaro. Reikėtų vadovautis bendradarbiavimo, pasitikėjimo, kūrybingumo ir profesionalumo idealais, kaip tai daro pažangiausias švietimo sistemas turinčios šalys. 

Tatjana Babrauskienė, Lietuvos švietimo profesinės sąjungos tarptautinė sekretorė
Pasidalinti:
Rašyti komentarą:
Vardas: *
El.paštas: *
Patvirtinimo kodas: *

Kol kas komentarų nėra

«Atgal
Naujienų prenumerata
Įveskite savo el. pašto adresą:
Lietuvos švietimo ir mokslo
profesinė sąjunga

Adresas: J. Jasinskio 9 – 413
LT - 01112 Vilnius, Lietuva
Tel./Faksas: + 370 5 2130252
El. paštas: info@svietimoprofsajunga.lt

Sprendimas:Infoluitai
© 2012 LŠMPSF. Visos teisės saugomos. Privatumo politika.