Lt EN
Telefonas kontaktams: +370 5 2130252
LIETUVOS ŠVIETIMO IR MOKSLO PROFESINĖ SĄJUNGA
www.lsmpsf.lt

 

 

Aulelių vaikų globos namų vadovai neskuba pripažinti darbuotojų profsąjungos (2)

2011 Gegužės 26d.

Žinią apie tai, kad Aulelių vaikų globos namų vadovai nenori pripažinti vietos profsąjungos grupės, „Šileliui“ perdavė Anykščių rajono Švietimo darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkė Žana Loginova.

– Kažkoks visuotinis nesusikalbėjimas. Šiuo metu Auleliuose yra nelengvas laikmetis – keičiamos darbuotojų pareigybės, todėl žmonės susirūpinę savo ateitimi, jie nori per profsąjungas užsitikrinti savo teises. Tam reikia su administracija pasirašyti kolektyvinę darbo sutartį, tačiau direktorius iš mūsų susivienijimo skyriaus reikalauja juridinį statusą patvirtinančių dokumentų. Padalinys juk negali turėti atskiro registracijos numerio – vyksta nervų ir susirašinėjimų karas, –situaciją Auleliuose „Šileliui“ dėstė Ž. Loginova.

Beje, kaip vėliau paaiškėjo, Aulelių vaikų globos namų direktoriaus pavaduotojas Andrius Grigėnas apie tai, kad įstaigoje yra įkurta profsąjunga, buvo informuotas dar tą pačią dieną. Nesinori tikėti, kad šios žinios jis neperdavė direktoriui Vaidui Niaurai, kuris pokalbio su „Šileliu“ metu atkakliai neigė Aulelių vaikų globos namų profsąjungos egzistavimo faktą. V. Niaura abejojo ir PS pirmininkės Silvos Meištienės išrinkimo teisėtumu.Savo ruoštu profsąjungų atstovai sakosi turį visus reikalingus dokumentus, tik esą nebuvo paprašyti jų pateikti.
Kaip tikina profsąjungų atstovai, susirašinėjimų bei darbdavių ir darbuotojų nesusikalbėjimų maratonas trunka jau ilgiau nei metus. Regis, kad po „Šilelio“ apsilankymo Auleliuose buvo priimtas bendras susitarimas. Tik kažin – ar ilgam?

Įmonės vadovai tikina neturi įrodymų apie vietoje įkurtą profsąjungą

„Šilelis“, atvykęs į Aulelių vaikų globos namus pasiaiškinti susidariusios situacijos, pirmiausiai išklausė įstaigos direktoriaus Vaido Niauros ir direktoriaus pavaduotojo Andriaus Grigėno argumentus:

– Esame nustebinti jūsų atvykimu. Paskutinį kartą su profsąjungų atstovais bendravome daugiau nei prieš metus. Tuomet mes aiškinomės, ar Aulelių vaikų globos namuose yra įregistruota profesinė sąjunga. Tuo tikslu 2010 metų vasario 3 dieną parašėme užklausimą Utenos registrų centrui ir po kelių dienu gavome atsakymą, kad tokia profesinė sąjunga nėra įregistruota. Norėtume paaiškinti, kodėl , mūsų manymu, įvyko nesusikalbėjimas.

Nuo 2007 metų spalio 11 dienos LR socialines apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. AI-282 visuose respublikos vaikų globos namuose buvo naikinama auklėtojų pareigybė ir keičiama i socialinio darbuotojo ar socialinio pedagogo pareigybes. Sprendimą dėl konkrečios įstaigos darbuotojų struktūros priėmimo, suderinęs su steigėju, priima įstaigos vadovas. Mes privalėjome keisti pareigybes, nes šis procesas vyko visoje Lietuvoje. Tuo metu mūsų įstaiga dar buvo pavaldi Utenos apskričiai, todėl šį klausimą derinome su apskrities viršininku. Globos namų profsąjungos nariams, jei tokie yra, mes neturime jokių pretenzijų, tik mus stebina, kad šis klausimas „judinamas“ tik dabar. Sutinkame, kad pakeitus pareigybes, darbuotojų atlyginimai sumažėjo ir sutrumpėjo atostogos. Darbuotojų funkcijos liko tos pačios, netgi identiškos buvusioms auklėtojų pareigybių funkcijoms. Ne mes nustatėme pareigybių funkcijas, ne mes sugalvojome pareigybių pakeitimo mechanizmą. Realiai pareigybės keitėsi nuo 2009 metų lapkričio 1 dienos. Mes visus savo darbuotojus prieš du mėnesius raštu įspėjome apie pareigybių pasikeitimą ir pasirinkimo galimybę. Pakeitus pareigybes, tik vienas įstaigos darbuotojas, nesutikdamas su šiais pakeitimas, atsisakė darbo. Likusieji darbuotojai persikvalifikavo, kai kurie ir dabar dar mokosi, mes be problemų suteikiame tokią galimybę. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija sudarė sutartis su universitetais ir kolegijomis, kad šie paruoštų tinkamos kvalifikacijos socialinius darbuotojus ir socialinius pedagogus.

Dabar siūlytume išklausyti Silvos Meištienės, kuri sakosi esanti Anykščių rajono Švietimo darbuotojų PS susivienijimo Aulelių vaikų globos namų pirminės profesinės sąjungos pirmininke , nors tai patvirtinančių dokumentų mes nematėme.

Darbuotojos nepatenkintos darbo sąlygomis

Apie susidariusią situaciją ir įstaigos profesinės sąjungos narių nepasitenkinimą S. Meištienė „Šileliui“ pateikė savo versiją:
– Mes esame pirminė profesinės sąjungos organizacija, esame Anykščių rajono Švietimo darbuotojų PS susivienijimo sudėtyje ir mums jokių atskirų registracijos pažymėjimų ar įstatų nereikia. Anykščių rajono Trišalėje taryboje mūsų interesams atstovauja šios organizacijos pirmininkė Žana Loginova. Praėjusių metų kovo 31 dieną vykusiame Anykščių rajono Trišalės tarybos posėdyje, kuriame dalyvauti buvau pakviesta ir aš , buvo svarstomas klausimas dėl Aulelių vaikų globos namų perdavimo Anykščių rajono savivaldybei. Trišalę tarybą  informavau, kad pakeitus mūsų  pareigybę iš auklėtojos į socialinio darbuotojo, mūsų atostogos sutrumpėjo dviem savaitėmis, darbuotojams nebepriskaičiuojamas priedas už darbo stažą. Trišalė taryba priėmė nutarimą siūlyti mūsų direktoriui peržiūrėti darbuotojų pareigybes, jas pakeičiant socialinių pedagogų pareigybėmis. Tam neprieštaravo ir posėdyje dalyvavusi Socialinės paramos skyriaus vedėja Jūratė Griciutė.

Aš nesutinku su direktoriaus Vaido Niauros teigimu, kad mes kalti, jog nepateikėme dokumentų apie mūsų įstaigoje veikiančią profesinę sąjungą – iš mūsų jų niekas neprašė . Visos mūsų socialinės darbuotojos priklauso profesinei sąjungai, todėl aš  kalbu visų vardu. Artimiausiu metu pateiksiu patvirtinančius dokumentus, kad mūsų įstaigoje yra įkurta profesinė sąjunga.
Kaip sakė direktorius, mes dabar visos mokomės ir atidžiai sekame dėstomą  medžiagą, kur aiškinama, kas tai yra pareigybė. Kaip profesinės sąjungos atstovai su direktoriumi norime derėtis dėl pareigybių pakeitimo iš socialinio darbuotojo į socialinį pedagogą. Nuo šio pakeitimo priklauso mūsų atlyginimai ir atostogų trukmė. Mes suprantame, kad dabar sunkmetis, bet proto ribose juk galima derėtis? Darbas mūsų tikrai nelengvas. Mes dirbame po 40 valandų per savaitę. Jei reikalinga vaiko elgesio korekcija, dabar mes jį privalome nukreipti pas socialinį pedagogą, kuris pas mus yra vienas. Šiuo metu mūsų vaikų globos namuose gyvena 47 globotiniai, daugeliui iš kurių reikia koreguoti elgesį. Po pareigybių pakeitimo liko 0,5 etato spec. pedagogo, kuris dirba su vaikais, turinčiais specialius poreikius ir 0,5 etato logopedo, kurio darbo krūvis yra tikrai didelis. Šiuo metu globos namuose dirba 13 darbuotojų, kurioms priklauso 11 etatų. Mes visos dirbame pedagogini darbą – padedame auklėtiniams ruošti namų darbus, mokome namų ruošos darbų, bendraujame su jais ištisas dienas, mokome paprastų gyvenimiškų dalykų. Tenka  bendrauti su kitų vaikų globos namų darbuotojomis, turiu omenyje Utenos ir Antazavės vaikų globos namus, jų atlyginimų koeficientas daug didesnis, kodėl mes tokios nuskriaustos? Antazavės vaikų globos namuose visų  darbuotojų pareigybės pakeistos į socialinius pedagogus ir todėl jos neturi jokių skundų.

Buvo priimtas abipusis susitarimas

Vos ne valandą trukusi darbdavių ir darbuotojų  atstovės diskusija, rodos, baigėsi abipusiu supratimu ir sutarimu. Direktorius pažadėjo ieškoti galimybių ką nors keisti, nors, pasak jo, dabar kol kas tam nėra jokių finansinių galimybių. Direktoriaus manymu, dėl visko kaltas valstybės vyrų sugalvotas vaikų globos namų optimizacijos planas, kuris, kaip ir daugelis reformų, ne visada pateisina lūkesčius ir duoda planuotus rezultatus. Taip pat direktorius pažadėjo pripažinti įstaigoje veikiančią profesinės sąjungos organizaciją, jei bus pateikti patvirtinantys  dokumentai, ir svarstyti derybų galimybę. Direktoriaus pavaduotojas Andrius Grigėnas pritarė, kad kai darbuotojai jaučia diskomfortą, tai gali neigiamai atsiliepti globotiniams, tačiau iš susidariusios padėties kol kas išeities taip pat nemato.

Aulelių vaikų globos namų pirminės profesinės sąjungos pirmininkė Silva Meištienė  sakė planuojanti kitą „ėjimą“, kuris bus nukreiptas į aukštesnes instancijas.

Kai straipsnis buvo baigiamas ruošti spaudai, į „Šilelio“ redakciją užsukusi Anykščių rajono Švietimo darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkė Žana Loginova pateikė savo įvykių versiją, kuri, kaip pasirodo, skiriasi nuo Aulelių vaikų globos namų vadovų pasakojimo.

Ž. Loginova:
– 2009 metų lapkričio 9 dieną buvau pakviesta į Aulelių vaikų globos namus, kur buvo rengiamas šios įstaigos darbuotojų profesinės sąjungos steigiamasis susirinkimas. Su manimi kartu atvyko Lietuvos  švietimo  PS pirmininko pavaduotojas Romas Turonis. Tą dieną Aulelių vaikų globos namuose įkūrusios profesinę sąjungą darbuotojos iškarto pasiprašė priimamos į Anykščių rajono Švietimo darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimą, kaip pirminė profsąjunga. Visi šį faktą patvirtinantys dokumentai yra pas mane. Apie PS įsteigimo faktą tą pačią dieną buvo informuotas įstaigos direktoriaus pavaduotojas Andrius Grigėnas, nes direktorius Vaidas Niaura tądien buvo išvykęs. Taigi, Aulelių vaikų globos namų direktoriaus pavaduotojas apie profesinės sąjungos sukūrimą tikrai žinojo, tą gali patvirtinti visi tuo metu buvę steigiamojo susirinkimo dalyviai – 12 auklėtojų, aš bei R. Turonis. Įsikūrusios PS pirmininke išrinkta Silva Meištienė pradėjo tvarkyti organizacijos dokumentus ir norėjo su administracija pasirašyti kolektyvinę sutartį. Tada ir prasidėjo nesutarimai. Įstaigos vadovai profesinės sąjungos susikūrimo fakto nepripažino, rašė užklausiamuosius raštus Utenos registrų centrui, nors tikrai žinojo, kad PS įstaigoje sukurta. S. Meištienė kreipėsi į mane pagalbos. Padėti išspręsti konfliktą aš pasikviečiau Lietuvos švietimo PS pirmininką Andrių Jurgelevičių, kuris buvo atvykęs į Aulelių vaikų globos namus derėtis su įstaigos vadovu, tačiau susikalbėti nepavyko, nes direktorius laikėsi savo nuostatos, jog Aulelių vaikų globos namuose PS nėra įkurta. Tada aš kreipiausi į Anykščių rajono trišalę tarybą, į kurios posėdį direktorius Vaidas Niaura neatvyko, tik atsiuntė iš Utenos registrų centro gautus dokumentus, nors mes ne vieną kartą vadovui aiškinome, kad Aulelių vaikų globos namų PS yra Anykščių rajono Švietimo darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimo sudėtyje ir jai atskirų dokumentų nereikia – viskas veltui. Galiu atsakingai pareikšti, kad įmonės vadovas ir jo pavaduotojas nuo pat PS įsikūrimo ištakų ignoravo patį įkūrimo faktą. Mano nuomone, kilusio konflikto esmė – kolektyvinės sutarties pasirašymas, kurios sudarymas abiem pusėms būtų naudingas. Galbūt įstaigos vadovas nežino, kas tai yra kolektyvinė sutartis ir kuo ji naudinga būtent administracijai? O vertėtų pasidomėti... Dar norėčiau pridurti – sakyti netiesą žiūrint į akis – tikrai negarbinga.

 

Nuotraukoje Aulelių vaikų globos namų profesinės sąjungos pirmininkė Silva Meištienė

Dalina RUPINSKIENĖ
Pasidalinti:
Rašyti komentarą:
Vardas: *
El.paštas: *
Patvirtinimo kodas: *
Komentarai:
2011-05-27 18:43:18 | zinanti

Dirbo, kol kaimynai ėmė šaipytis K. Rudeniok sakė neatgaunanti pinigų už du mėnesius, kai nusprendė nebedirbti pieno ūkyje. „Iš mūsų jau kaime ėmė juoktis, kad dirbam už dyką, net pajacais ėmė vadinti, nes sulysom nuo darbo, mokykloje iš vaikų šaipytis ėmė”, - sprendimą nebedirbti pas ūkininkus Meištus aiškino moteris. Per darbo laiką moteris sakė patyrusi ne tik žiaurias darbo sąlygas, bet ir nesuprantamą ūkininkų požiūrį į melžėjas. „Pas Meištus dirbau metus, banda buvo apie 180 karvių. Mums buvo žadėję po 40 litų už dieną. Tačiau dirbdavom ne 8, o 10 – 14 valandų. Darbo sąlygos ten baisios – mėšlo iki kelių, durys išlaužytos, langai atviri, skersvėjai, užšąla žiemą pieno linijos, kol mes jas atšildom, miegoti likdavo po 4 – 5 valandas, o mums dar priekaištaudavo, kad esą per ilgai melžiam. Vyras man net sakydavo, kam aš dar namo einu, sakydavo – pasistatyk lovą fermoje ir gyvenk”, - nuoskaudas vardijo K. Rudeniok. Švedų karvės Lietuvoj laimės nerado Pasak jos, dirbti buvo sunku ir dėl to, kaip atrodė karvės. „Kiek žinau, ūkininkai karvių atsivežė iš Švedijos. Karvėms nuolat trūksta pašarų, tvarto viduryje – 4 metrų pločio duobė mėšlui. Jei kuri karvė įkrisdavo į ją, tai ir būdavo, kol nugaišdavo. Viena karvė savaitę laiko išbuvo duobėje, kol nugaišo. Žodžiu, ten baisios sąlygos ir žmonėms, ir gyvuliams. Dirbdama pas ūkininkus K. Rudeniok sakė patyrusi ir traumą – melžimo aikštelėje medinė kartis užkrito jai ant galvos, žaizdą teko siūti. „Iki šiol jaučiu traumos pasekmes”, - sakė K. Rudeniok. Buvusiai melžėjai skaudu, kad jau kelis mėnesius buvęs darbdavys ją vedžioja už nosies ir negrąžina uždirbtų pinigų. „Pasako, kad ateik tada ir tada, o pats kur nors išvažiuoja, jis jaučiasi nebaudžiamas”, - sakė K. Rudeniok. Moteris sakė žinanti, kad ūkininkai skolingi bankams, tačiau tvirtino, kad nepriteklių ūkininkų namuose nėra, todėl nesuprantanti, kodėl ūkininkai vengia su ja atsiskaityti. „Dėl ko tik bankai turi teises, o mes ne? Meištai važiuoja į parduotuves Anykščiuose arba Svėdasuose, kad tik mes nesužinotume”, - pasakojo K. Rudeniok. Sugalvojo atskaitymus Negana to, moteris sakė bijanti, kad už darbą vergiškomis sąlygomis dar gali likti skolinga ūkininkams, mat jie sugalvojo išskaičiavimų sistemą. „Dirbau be jokių pykčių, susitari, jei reikia kur nors išvažiuot, paskui sako, kad už pravaikštas 100 litų atskaito. Iš melžėjų atskaitė ir už tai, kad pienas buvo nekokybiškas, buvo rasta bacilų ir inhibitorinių lazdelių, nors koštuvus plauna patys ūkininkai. Ko gero, sužinosiu, kad ne tik neuždirbau, bet dar likau skolinga už ką nors”, - baiminosi K. Rudeniok. Tokia istorija jau nutiko pas Meištus dirbusiai Taisijai Tamulienei. „Man jie liko skolingi arti 1000 litų, tačiau pinigus skaičiavusi ir mums mokėjusi Silva Meištienė apskaičiavo, kad aš dar likau jiems skolinga, nes atskaičiavo esą už pravaikštas, tyrimus”, - sakė T. Tamulienė. Tačiau nesumokami pinigai nėra vienintelė buvusios darbuotojos bėda – dėl Meištų fermoje buvusios netvarkos T. Tamulienė pasakojo patyrusi traumą. „Per išeiginę dieną manęs paprašė ateiti į darbą, eidama užkliuvau už kabančio laido ir griuvau. Ranka lūžo dviejose vietose, tris mėnesius turėjau biuletenį, bet ranka taip ir nesugijo. Nežinau, ar kokį darbą galėsiu dirbti ir ateityje, nes man lūžo dešinė ranka”, - sakė T. Tamulienė. Moteris sakė, kad nieko nesitiki atgauti iš ūkininkų. „Nei aš, nei sūnus neturime darbo, nėra net už ką nuvažiuoti teisybės ieškoti, ranką iki šiol skauda”, - „Anykštai” pasakojo T. Tamulienė. Skolingi ir kitoms melžėjoms Kita pas ūkininkus Meištus dirbusi melžėja Danguolė Matulevičienė taip pat sakė neatgaunanti uždirbtų pinigų. „Dirbau pas Meištus nuo gruodžio 15 iki liepos 26 dienos. Iš pat pradžių dar mokėjo, o paskui tik žadėdavo, dirbau, kol trūko kantrybė. Jie liko man skolingi 3000 litų, kurių negaliu atgauti. Skambini, nekelia ragelio, nueini, užsikabinę, durų neatidaro”, - apie bergždžias pastangas atgauti uždirbtą atlyginimą pasakojo D. Matulevičienė. Pas tuos pačius ūkininkus melžėja dirbusi D. Matulevičienės dukra Kristina Danilevičiūtė irgi neatgauna uždirbtų 2100 litų. „Nekalba ir nieko neatiduoda, kreipiausi į Darbo inspekciją, man patarė kreiptis į teismą, kitaip esą mes pinigų neatgausim”, - sakė K. Danilevičiūtė. Ūkinink kieme mėtosi kritę galvijai Jau rašėme, kad Anykščių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai, apsilankę Meištų ūkyje, išvydo kraupų vaizdą: prie fermų gulėjo keletas padvėsusių, supuvusių ir gyvūnų apgraužtų galvijų. Kritę gyvuliai išvežami utilizuoti į UAB „Rietavo veterinarinę sanitariją”, tačiau, pasak Anykščių VMVT viršininko Dainiaus Žiogelio, tėvas ir sūnus Meištai šiai įmonei yra įsiskolinę už visus metus, kai ten perdirbti buvo vežami keliasdešimt ūkininkų nugaišusių gyvulių iš 200 karvių bandos. Anot Anykščių VMVT viršininko, perdirbėjams trūko kantrybė skoloms už įsigytus gyvulius atgauti ir jie nutraukė pieno supirkimą. „Meištai kreditoriams yra skolingi per 2 mln. Lt. Gyvuliai įkeisti bankams, kurie jau iš ūkio išsivežė naują užsienietišką techniką”, - „Anykštai” sakė D. Žiogelis. Beje, viršininkas buvo sakęs, kad likusias apie 80 Meištų karvių reikia priverstinai parduoti. „Mes galvojame teisme inicijuoti priverstinį jų pardavimą, kad gyvūnai pas tokius ūkininkus nesikankintų”, - „Anykštai” sakė D. Žiogelis (Arvydas LINGAITIS „Pieno ūkyje iš bado dvesia karvės” - „Anykšta”, 2008-12-05).

2011-05-27 17:36:21 | 1

Straipsnis - su gramatinėmis klaidomis, mielieji.

«Atgal
Naujienų prenumerata
Įveskite savo el. pašto adresą:
Lietuvos švietimo ir mokslo
profesinė sąjunga

Adresas: J. Jasinskio 9 – 413
LT - 01112 Vilnius, Lietuva
Tel./Faksas: + 370 5 2130252
El. paštas: info@svietimoprofsajunga.lt

Sprendimas:Infoluitai
© 2012 LŠMPSF. Visos teisės saugomos. Privatumo politika.