Lt EN
Telefonas kontaktams: +370 5 2130252
LIETUVOS ŠVIETIMO IR MOKSLO PROFESINĖ SĄJUNGA
www.lsmpsf.lt

Konferencijos rezoliucija (6)

2013 Birželio 28d.

PROJEKTAS

Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos, Lietuvos švietimo profesinės sąjungos ir LR Seimo Darbo partijos frakcijos, konferencijos „Lietuvos švietimas – šalies prioritetas ir jo identifikavimo ir įteisinimo problemos“

REZOLIUCIJA

Vilnius

2013 m. birželio 26 d.

 

Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos, Lietuvos švietimo profesinės sąjungos ir LR Seimo Darbo partijos frakcijos, konferencijos „Lietuvos švietimas – šalies prioritetas ir jo identifikavimo ir įteisinimo problemos“ dalyviai, įvertinę padėtį švietimo sistemoje, pastebi nemažai trūkumų ir siūlo keisti:

1.  Įgyvendinant dabartinės LR Vyriausybės programą dėl finansavimo modelio pakeitimo švietimo sistemoje, esant siūlymams finansuoti klasių komplektus, iš ŠMM reikalaujame atlikti visus būtinus paskaičiavimus, siekiant įvertinti reformos pasekmes ir įgyvendinant valdančiųjų partijų programas bei profesinių sąjungų siūlymus, tuo pačiu keičiant pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo aprašą.

2.  Atstatyti mėnesinės bazinės algos dydį į prieškrizinį lygį ir, atsižvelgus į dabartinę situaciją švietime, imtis realių priemonių užtikrinant mokytojų užimtumą ir jų statusą atitinkantį darbo apmokėjimą. Mokytojų darbo užmokestį didinti turint 20 ir 25 metų darbo stažą. Nuo 2014 m. sausio 1d. pradėti vykdyti atnaujintą ilgalaikę pedagogų darbo užmokesčio didinimo programą.

3.  Reikalaujame, kad Švietimo ir mokslo ministerija atliktų mokyklų tinklo pertvarkos, mokinio krepšelio  įvedimo ir kitų esminių pertvarkų pasekmių įvertinimą. Kartu turi būti sukurtas teisinis mechanizmas, užtikrinantis Švietimo mokslo ministerijos ir jos padalinių atsakomybę už priimtus sprendimus ir švietimo politikos įgyvendinimą savivaldybėse.

4.  Švietimo ir mokslo ministerija turi dalį savo funkcijų perduoti savivaldybių administracijų švietimo padaliniams, kartu didinant jų atsakomybę už valstybinės švietimo politikos įgyvendinimą savivaldybėse bei šių padalinių vadovų ir darbuotojų  kompetenciją bei kvalifikaciją.

5.  Įvertinus dabartinę demografinę situaciją, siekiant geresnės mokinių ugdymo kokybės, mokyklos bendruomenės narių saugumo bei geresnių mokytojų darbo sąlygų, reikalaujame mažinti mokinių skaičių klasėse bei mobiliose grupėse.

6.  Reikalaujame, kad dėl mokinių skaičiaus sumažėjimo nepanaudotos tikslinės dotacijos lėšos kiekvienais metais būtų paliktos švietimo sistemoje ir būtų atitinkamai pakeistas šį veiksmą įtakojantis savivaldybių finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas.

7.  Siekiant realaus socialinio dialogo, Švietimo ir mokslo ministerija santykius su pedagogų profesinėmis sąjungomis privalo grįsti abipusės pagarbos, teisingumo ir paritetinio bendradarbiavimo principais, pradėdama derybas dėl šakos kolektyvinės sutarties pasirašymo.

8.  Siekiant įtvirtinti švietimą kaip šalies prioritetą, keliant pedagogų statusą šalies bendruomenėje, įvertinus darbo sąlygų sudėtingumą, didesnę protinę bei emocinę įtampą, sudarant sąlygas pedagoginės bendruomenės atjauninimui, užtikrinant šalies pedagogams kaip valstybės prioritetinės srities atstovams didesnes socialines garantijas pakartotinai teikti LR Seimui projektą dėl pedagogų pensinio amžiaus paankstinimo 5 m. ,pritariant LR Seimo narės V.Baltraitienės siūlymui su profesinių sąjungų teiktomis pataisomis.

9.  Nustatyti švietimo įstaigų vadovų veiklos kadencijų skaičių, didinant Švietimo ir mokslo ministerijos įtaką bei atsakomybę skiriant švietimo įstaigų vadovus bei vertinant jų veiklą ir kompetenciją ne tik dalykinėje, bet ir socialinio dialogo srityse.

10.                      Padidinti ikimokyklinio ugdymo tikslinio valstybės finansavimo valandas iki 8 valandų, suvienodinant auklėtojų darbo apmokėjimą su bendro lavinimo mokyklų pradinių klasių pedagogų darbo užmokesčiu, ir užtikrinti auklėtojų padėjėjų atitinkamo jų atliekamam darbui statusą bei apmokėjimą.

 

Konferencijos dalyvių vardu:

 

Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas                                                                                Eugenijus Jesinas

Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas           

  Audrius Jurgelevičius

LR Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas

Viktor Uspaskich

                                                                

 

 

 "Redakcinius pasiūlymus dėl rezoliucijos projekto galima siųsti iki antradienio"

 

Pasidalinti:
Rašyti komentarą:
Vardas: *
El.paštas: *
Patvirtinimo kodas: *
Komentarai:
2013-06-30 13:58:42 | narei, kuri pritare

ir kokiam rezoliucijos punktui jus su uldziu nenorite pritarti?

2013-06-29 16:02:53 | nare

Pritariu Uldziui

2013-06-29 12:31:58 | ideOlogistui Uldžiui

keista, jei būdamas profsąjungiečiu nesuvoki, jog profsąjunga - ne partija, o darbuotojų atstovas visais laikais visoms valdžioms esant. O tai reiškia, kad profsąjungos PRIVALO BENDRAUTI ir bendradarbiauti su BET KOKIA VALDŽIA, kurią iŠSIRENKA tautiečiai, t.y. tie patys dirbantieji. Gal siūlai konferencijas rengti ir bendradarbiauti su opozicija ? Praėjusią kadenciją lygiai taip pat LŠPS bandė bendradarbiauti su valdančiaisiais, deja, Steponavičius gudriai "atsirinkinėjo", su kuo susitikti ir ką kviesti į darbo grupes, nors skrupulingai stebėjo, ką veikia ir siūlo jo nemėgiamos aktyvesnės profsąjungos, net pasisavino keletą profsąjungų keltų idėjų (MK metodikos keitimas, IU finansavimo krepšelis ir kt.) Dabartinis ministras irgi bandė kratytis bendradarbiavimo, tačiau nepavyko - partija prispaudė, tad profsąjungų pirmininkus net vardais vadint ėmė, visur kviesti ir skaitytis su jų nuomone. Lygiai tą patį reiktų pasiekt ir savivaldybėse - prispausti valdančiuosius vykdyti savo partijų pažadus. Profsąjungoms teks paspausti ir kitą valdančiosios daugumos narį - socdemus, ne panašu, kad šita partija savo pažadus jau pamiršo. Ar po įvyksiančios panašios konferencijos su socdemais irgi kaltinsi profsąjungas nebūtais ideOlogizmais ? Gėda, brolau - mokyytojau, kad nesusivoki valstybės valdymo sistemoje, valdymo kontrolės formose ir būduose, - tai ko vaikus mokai ?

2013-06-28 13:09:16 | Zinovui

Cia jus apie ta paranojiska komentara? :)

2013-06-28 12:51:45 | Žinovas

Gilios mintys... Tiktų "Pravdos" vedamajam.

2013-06-28 11:58:20 | Uldis

Švietimo darbuotojų profsąjungų konferencija, vykusi birželio 26 dieną Seimo rūmuose, nustebino dalį pedagogų, nes galiausiai buvo įsitikinta, jog negalima niekuo pasitikėti. Kad profsąjungų užkulisiuose vyksta neaiškios derybos dėl įtakos galių, niekas neabejoja, bet susidėti su darbo partija ir apie tai nepranešti dalyviams, tai visai netikėta staigmena. Todėl pagrįstai galime teigti, kad renginys – tai akivaizdžiausia darbo partijos viešųjų ryšių akcija. Jeigu nieko nestebintų Eugenijaus Jesino susiplakimas su bendraminčių draugija, nes jis susidėtų net su pačiu velniu, kad prisišliejęs prie vienos ar kitos politinės jėgos praslystų į Seimą. Bet A. Jurgelevičius? Tai jau netikėtumas! Dedasi šviesuoliu ir skaistuoliu o palankiai valandai išmušus neria stačia galva į neaiškių darbiečių glėbį. Suprantame, kad minėti „idealogai“ geba keistis ir surasti būdų. Su kuo susidėti visiems aišku, nes ministras yra darbintis, todėl jo pašonėje pasišildyti tinkamiausia vieta prisiplakėliams. Visai tikėtina, kad pagrindiniai pranešimai buvo skirti darbiečių idealogijos skleidėjams. O ypač ministrui Dainiui Pavalkiui, kuris dešimtimis skaidrių apie Europos šalių bendro produkto dalį, skirtą švietimui, besimėgaudamas, užmiršo, kad mokytojai susirinkę iš Lietuvos ir jiems rūpi šios šalies švietimo reikalai, kad gerėtų tiek švietimo darbuotojų, tiek mokinių padėtis, baigtųsi kasmetiniai reformos žingsniai, gal kam nors ateitų į galvą mintis pristabdyti vadovėlių leidimo tvaną, nes visiškai nemąstoma apie kokybę, o tik gausą, lėšų plovimą. Nesusimąstoma, kokia medžiaga plauname paauglių smegenis ir kokius žygeivius mokykloje ruošiame Europai. Deja, ne tiek graudu o kiek juokinga, kad ministras savo išmintį pradėjo skleisti anglų kalba, nepaliaujamai ragindamas savo bendradarbį žodeliais „sekanti, toliau, kita, važiuojam“, nesusimąstydamas, kad „žygis į Europą“ visiškai nedomino auditoriją. Ne mažiau malonino „konferencijos“ dalyvius Seimo narė V. Baltraitienė, kuri, kaip žinome, vos buvo neatsidūrusi ministro lovy. Tikėtina, kad ten ji būtų pašmaikštavusi kaip naujos idealogijos skleidėja. Jos galvos skausmas ir naktų nerimas – mokytojai, sulaukę virš penkiasdešimt metų. Reikia suprasti, kad pasidarbavai švietimo įstaigoje bent 30 – 35 metus, sulaukei brandesnio amžiaus, tai tikslingiausia smaugti maišą ant galvos, surišti, pakabinti kur nors klasės kamputyje, kad „nuvargusio“ kūno nematytų vaikai. Tokia atrakcija būtų maloni paaugliams ir įkvėptų jaunesnius pedagogus įnirtingiaus ir sąžiningiau dirbti. Pagrindinė neutralizavimo priežastis – net du trečdaliai mokytojų virš penkiasdešimties metų kreipiasi į gydytojus. Reikia suprasti, jei kreipiesi į gydytoją, tai esi kažkoks nerūšinis, tinkamas tik izoliavimui. Tokio amžiaus mokytojui pamokų vesti negalima. Jis galėtų būti kažkoks padėjėjas, tinkamiausias vaikų panosėms valyti ar lydėti į tualetą. Be skleisdama tokius atradimus, A Baltraitienė užmiršo, jog panašus skaičius dėl įvairių negalių ir paauglių lankosi pas gydytojus. Matyt, jie taip pat turėtų netikti mokyklai. Remdamasi lagerio ideologija, moteris atrado „nuostabią tiesą“: peržengei gydytojo kabineto duris - nurašytas be teisės skųstis. Šiai moteriai reikėtų atsiversti pradinukų knygeles, kur apie brandų žmogų kalbama kaip išminties skleidėją, naujų kelių ieškotoją. Ne be reikalo sakoma, kad pirmuosius dešimtmečius jaunas mokytojas prisiliečia prie ugdymo darbo esmės, vėliau pradeda jausti savo darbo prasmę, o brandaus amžiaus žmogus ne tik dirba, bet savo darbą jungia su kūryba. Auditoriją pradžiugino kalbėtojo Sauliaus Jurkevičiaus pastebėjimai. Iškodamas šaknų, kurios lemia prastą švietimo padėtį, jis nurodė ne tik mokyklų struktūros pertvarkymo pragaištingumą, mokinio nepagarbą mokymuisi, vien verkšlenimą ir abejingumą, bet iškėlė ir finansavimo ydingumą. Nuolatinė kaita neleidžia mokytojui įsigilinti į programų esminius dalykus, kuria laikinumo atmosferą, tiek mokinių, tiek mokytojų blaškymasi o begalinis šiuolaikinių technologijų skverbimasis į ugdymo procesą pradeda bukinti mokinius, atitraukia nuo šaltinių, kurie patikrinti per šimtmečius. Apibendrinant svarbu pripažinti, kad viešųjų ryšių akcija darbo partijos nepakylėjo į aukštumas, tačiau parodė, kad švietimas labai palanki dirva skleisti savo idealogiją, daug kalbėti ir nieko nepasakyti, girtis europietiška švietimo veikla o visiškai užmiršti savo šalies padėtį. O profsąjungos geba keliaklupsčiauti, ieškoti gelbėtojų ir tolti nuo pagrindinių švietimo problemų. O apie tariamos konferencijos organizatcinę tvarką baisoka kalbėti. Jokio reglamento. Kalba kiek kas nori. Išnyksta skelbta darbotvarkėje pertrauka. Nesugebama renginį laiku pradėti. Žinoma, kokia pradžia, tokia ir pabaiga. Ji vainikuojama rezoliucija, kurios apačioje puikuojasi svarbiausias konferencijos dalyvis Viktoras Uspackih, kuris salėje net nebuvo pasirodęs. „Viešpačio keliai nežinomi: kūnas vienur o dvasia kitur“.

«Atgal
Naujienų prenumerata
Įveskite savo el. pašto adresą:
Lietuvos švietimo ir mokslo
profesinė sąjunga

Adresas: J. Jasinskio 9 – 413
LT - 01112 Vilnius, Lietuva
Tel./Faksas: + 370 5 2130252
El. paštas: info@svietimoprofsajunga.lt

Sprendimas:Infoluitai
© 2012 LŠMPSF. Visos teisės saugomos. Privatumo politika.