Lt EN
Telefonas kontaktams: +370 5 2130252
LIETUVOS ŠVIETIMO IR MOKSLO PROFESINĖ SĄJUNGA
www.lsmpsf.lt

100 ministrės A. Pitrėnienės darbo dienų: ar streikas neišvengiamas? (0)

2015 Rugsėjo 9d.

Rugsėjo 9 d. Lietuvos švietimo profesinė sąjunga, Lietuvos švietimo įstaigų profesinė sąjunga ir Lietuvos mokytojų profesinė sąjunga surengė spaudos konferenciją, kurios metu profesinių sąjungų lyderiai įvertino Audronės Pitrėnienės buvimo ministre šimtadienį: kas pavyko, kas netenkina ir ką reikėtų skubiai taisyti.

Iki šiol mokytojų interesams atstovaujančios profesinės sąjungos susilaikydavo ne tik nuo naujosios ministrės veiklos kritikos, bet atsargiai vertino ir ministerijos veiklą. Deja, šių mokslo metų išvakarėse plačiai paskleista informacija apie ŠMM vadovės planus, privertė kalbėti be užuolankų.

Audronė Pitrėnienė užėmė švietimo ministrės postą po to, kai jos pirmtakas Dainius Pavalkis buvo viešai apkaltintas nevykdantis Vyriausybės programos švietimo srityje. Logiškai galvojant, A. Pitrėnienės veiklos prioritetas turėjo būti Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimas. To pagrįstai tikėjosi Lietuvos švietimo bendruomenė.

Deja, 2015 m. rugsėjo 1 d. išvakarėse išdėstyti ministrės prioritetai bei pristatytos būsimos naujovės gerokai visus nuvylė. Tarp minėtų dalykų Vyriausybės programai dėmesio skirta buvo minimaliai. Garsiausiai nuskambėjo dvi naujienos: apmokėti mokytojams už pamokų pavadavimą ir jau pašaipų objektu mokyklose tapusios „judriosios“ pertraukos. Kitaip nei mistika tariamos galimybės mokėti mokytojams už pamokų pavadavimą nepavadinsi, nes tokia galimybė (ir pareiga!) egzistavo visą laiką. Tik dalis mokyklų ja nesinaudojo, nes tam tiesiog trūko mokyklos biudžeto lėšų.

Apie mokyklas, kuriose iki šiol nebuvo mokama už pavadavimus,  ministrė nė neužsiminė, kaip ir apie to priežastis. Kaip ir anksčiau, taip ir dabar tai lems gera (arba ne) mokyklos savininko – savivaldybės tarybos – valia.

Iš garsiai išreklamuotų „judriųjų“ pertraukų, kurių sumanytoja save pristatė A. Pitrėnienė, juokiamasi todėl, kad mažai kas įsivaizduoja kaip tai turėtų atrodyti. Kur ir kaip mokiniai turi judėti, kas turi tą judėjimą prižiūrėti, kur ir kada po judėjimo nusipraus mokiniai, tai tik dalis klausimų, kuriuos kelia mokyklos. Tokiu keistu būdu besirūpinanti moksleivių fiziniu judrumu ŠMM toliau negirdi šalies kūno kultūros mokytojų raginimo ugdymo planuose numatyti ne dvi, o tris privalomas kūno kultūros pamokas.

Apskritai, klausantis ministrės „programinės“ kalbos naujųjų mokslo metų išvakarėse, susidarė įspūdis, kad ministerija padarė viską (arba beveik viską), kad šalies švietimo sistema funkcionuotų gerai, o dabar belieka darbo imtis savivaldybėms bei mokyklų bendruomenėms ir visos švietimo problemos netrukus bus išspręstos.

Tačiau ne šie keli plačiai ištrimituoti naujosios ministrės sprendimai kelia didžiausią nerimą. Naujoji Lietuvos švietimo vairininkė ne tik „užmiršo“ apie Vyriausybės programą, tačiau neskuba įgyvendinti ir jau sutartų dalykų. Akivaizdžiausi to pavyzdžiai – visuotinio priešmokyklinio ugdymo įvedimo atidėjimas ir išimtinių sąlygų keliolikai „ilgųjų“ gimnazijų pratęsimas dar dvejiems metams. Tai rodo, kad švietimo ir mokslo ministrė arba neturi tvirtos nuomonės, arba nesugeba jos apginti.

Esant tokiai situacijai, beveik neabejojame, kad dabartinė Vyriausybė savo kadenciją baigs net neįpusėjusi vykdyti švietimo programinių nuostatų. Toliau atkakliai nesprendžiama ikimokyklinio ugdymo prieinamumo problema, visą naštą suverčiant savivaldybėms, kurios masiškai ima dotuoti privačius darželius, toliau ant bado dietos laikydama valstybines įstaigas.

Trypčiojama vietoje ir mokinio krepšelį keičiant klasės krepšeliu. Vis labiau darosi aišku, kad susidurdama su didelių miesto mokyklų pasipriešinimu šiai naujovei, ŠMM  ima abejoti šios reformos reikalingumu. O ir paruošta naujoji finansavimo tvarka negarantuoja šimtaprocentinio ugdymo plano vykdymo.

Nė per nago juodymą nepajudėjo mokytojų atlyginimų kėlimo klausimas, nors kai kuriems sprendimams priimti nereikalingi papildomi pinigai. Sprendimas iš mokyklų direktorių etato „išimti“ 5 pamokas irgi nepilnai pasiekė tikslą – direktoriams pakilo atlyginimai, o jie ir toliau veda pamokas.

Nei skustas, nei luptas išėjo sumanymas suteikti galimybę pensinio amžiaus mokytojams savo noru ir oriai išeiti į užtarnautą poilsį – šia galimybe pasinaudojo maždaug kas antras norintis, o didelė dalis pensininkų net nežinojo apie šią galimybę.

Naujoji švietimo ministrė, sekdama savo pirmtakais, atkakliai gina ydingą ir mokytojų bendruomenės kritikuojamą darbo užmokesčio koeficientų „žirklių“ sistemą, tik miglotais pažadais atsakydama į raginimą apatinę „žirklių“ ribą pakelti iki vidurkio, kas leistų dalies mokytojų atlyginimus kilstelėti nors keliais procentais.

Paklausta, kodėl gimnazijų mokytojų atlyginimai didesni nei pagrindinių mokyklų mokytojų, ministrė tai susiejo su atsakomybe ir kvalifikacijomis: „Parengti mokinį egzaminams daug sunkiau nei vesti pamokas ir kas pusę metų ar kartą per tris mėnesius išvesti bendrą pažymių vidurkį“, – tvirtino ministrė. Toks požiūris, vertinant iš  mokimosi visą gyvenimą perspektyvos, glumina.

Į tolimą bei neapibrėžtą ateitį siūloma nukelti ir etatinio mokytojų darbo apmokėjimo įvedimą.

Toks neryžtingumas ir nesugebėjimas vykdyti prisiimtus įsipareigojimus verčia negaluojančią Lietuvos švietimo sistemą suktis uždarame rate. Visuomenė nepatenkinta vis prastėjančia ugdymo kokybe. Mokytojams, nuo kurių tiesiogiai priklauso moksleivių ugdymosi rezultatai, nesukuriamos tinkamos darbo sąlygos, ŠMM, atsakinga už strateginius sprendimus, trypčioja vietoje, o atsimušinėdama nuo kritikos, pirštu rodo į, neva, prastai dirbančius mokytojus.

Atskira tema, naujosios ministrės santykiai su profesinėmis sąjungomis. Prieš užimdama savo postą, A. Pitrėnienė garsiai deklaravo siekį vystyti dialogą su mokytojų atstovais, tačiau tapusi ministre, radikaliai pakeitė savo elgesį. Naujoji ministrė užmiršo apie egzistuojantį susitarimą su profesinėmis sąjungomis, kuriame yra įsipareigojimas ne tik iš anksto derinti priimamus teisės aktų projektus, bet ir įtraukti mokytojų atstovus į šių projektų rengimą.

Deja, kvalifikacinių reikalavimų mokytojams aprašo keitimai profesinėms sąjungoms buvo pateikti labai skubotai, prieš pat juos priimant, faktiškai nepaliekant galimybės ne tik detaliai su jais susipažinti, bet ir pateikti savo pastabas. Tik iš spaudos bei naujosios ministrės užuominų žinome, kad ministerijos kabinetuose yra ruošiama ir spalio mėnesį bus pateikta naujoji mokytojų atestacijos tvarka. Tuo tarpu pati ministrė viešuose pasisakymuose labai nedviprasmiškai kaltina profesines sąjungas spaudimo jai darymu, kompetencijos stoka ir nenoru tartis.

Reikia aiškiai pasakyti, kad nereikia painioti reikalavimo laikytis pažadų su spaudimo darymu. Argi nekompetentingos profesinės sąjungos galėjo paruošti kolektyvinės švietimo šakos sutarties projektą? O kai, po kelių ilgų metų įrodinėjimo, profesinėms sąjungoms pagaliau pavyko inicijuoti derybas dėl šios sutarties, mažiausiai neatsakinga kaltinti mokytojų atstovus nenoru tartis.

Lietuvos švietimo profesinė sąjunga, Lietuvos švietimo įstaigų profesinė sąjunga, Lietuvos mokytojų profesinė sąjunga, kartu su kitomis šalies profesinėmis organizacijomis susivienijusi į Jungtinę atstovybę, nuosekliai ir kantriai siekia civilizuoto socialinio dialogo su ministerija ir jos vadove. Tačiau nematydamos tokių pat pastangų iš socialinių partnerių pusės su tuo neketina taikstytis. Tuo labiau, kad Lietuvos mokytojų tarpe vis stiprėja įsitikinimas, kad tik dialogu nepavyks įtikinti šalies valdžios, galų gale, imtis realių darbų, tai galima pasiekti tik vėl skelbiant visuotinį streiką.

Spauda apie tai:

Šimtadienį švenčiančiai A.Pitrėnienei grasinama masiniu streiku

Švietimo profsąjungos piktinasi: ministerija bando atitolinti esminių problemų sprendimą

Mokytojai jungsis prie mitingo Vilniuje



Pasidalinti:
Rašyti komentarą:
Vardas: *
El.paštas: *
Patvirtinimo kodas: *

Kol kas komentarų nėra

«Atgal
Naujienų prenumerata
Įveskite savo el. pašto adresą:
Lietuvos švietimo ir mokslo
profesinė sąjunga

Adresas: J. Jasinskio 9 – 413
LT - 01112 Vilnius, Lietuva
Tel./Faksas: + 370 5 2130252
El. paštas: info@svietimoprofsajunga.lt

Sprendimas:Infoluitai
© 2012 LŠMPSF. Visos teisės saugomos. Privatumo politika.