Lt EN
Telefonas kontaktams: +370 5 2130252
LIETUVOS ŠVIETIMO IR MOKSLO PROFESINĖ SĄJUNGA
www.lsmpsf.lt

Sotesnio kąsnio nežada (0)

2011 Spalio 24d.

Daiva SAVICKIENĖ, "Panevėžio balsas"

Biudžetininkai kitąmet nesitiki gauti daugiau pinigų – priešingai, nerimauja, kad jų dar labiau nesumažėtų.

Nors bandoma tvirtinti, kad krizė lyg ir baigėsi, taupymo režimo niekas dar nesiruošia atšaukti – toli gražu. Biudžetinių įstaigų darbuotojai, kurių atlyginimai jau turėjo būti atkurti iki ankstesnio lygio, iki šiol dar to nesulaukė.

Maža to: svarstant kitų metų biudžetą vis garsiau pasigirsta kalbų, kad sumažinimai jiems galios dar ir kitąmet.
Kai kurie biudžetininkai teigia besidžiaugiantys, kad bent nenurėžiama daugiau. Tiesa, būti garantuoti, jog to neįvyks, jie irgi negali.

Pedagogai džiaugtis neskubės
 
Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojas Romas Turonis prisipažįsta kol kas nematantis nei biudžeto pliusų, nei minusų. „Dar tik pirminis žvilgsnis“, – sako jis. „Nematau pagerėjimo, bet, ačiū likimui ar valdžiai, kad nėra ir pablogėjimo. Gal kažkur dar kažko nematome pasislėpusio po skaičiais?“ – svarsto.

Anot R. Turonio, natūralu, kad kai kuriems dalykams bus skiriama mažiau pinigų negu pernai: vaikų mokyklose mažėja, mokytojų darbo krūvis – taip pat. Tačiau tos lėšos vis tiek niekur iš švietimo sistemos ribų nedingsta – jos paskirstomos kitoms sritims, ne bendrajam lavinimui.

Keturios savivaldybės, tarp kurių yra ir Panevėžio miesto bei rajono, dalyvauja eksperimente dėl vaikų neformaliojo ugdymo krepšelio. Pasak R. Turonio, profesinė sąjunga atidžiai stebės, kaip jis veiks. „Darželiuose veikia gana neblogai, nors ir yra bėdų. Tie krepšeliai nėra kažkokia panacėja“, – priduria jis.
 
Bijo kirčio per atlyginimus
 
Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas Liutauras Labanauskas taip pat prisipažįsta dar nesigilinęs į 2012-ųjų biudžetą, tačiau neabejoja, jog jis palies medikus. Geresnio finansavimo, sako L. Labanauskas, jie tikrai nesitiki, tačiau abejoja, kad ir prastės: anot prezidento, medicina – tokia sritis, kur įmanoma surasti kriterijų ir jais remiantis įrodyti valdžiai, jog lėšų būtinai reikia.

Tačiau L. Labanauskui keistas atrodo Vyriausybės nutarimas 2 procentais mažinti valstybės lėšomis išlaikomų įstaigų finansavimą. Kalbos, kad tai palies tik ministerijas, o kitų biudžetinių įstaigų – pavyzdžiui, „Sodros“ ir Valstybinės ligonių kasos, – neturėtų, prisipažįsta L. Labanauskas, jaudina. Mat jei vis dėlto būtų sumažintas finansavimas Valstybinei ligonių kasai, medikai tai pajustų – ir skaudžiai. Mažėjant pinigų, mažiau lėšų būtų skirta paslaugoms sumokėti. Kadangi paslaugų kokybė negali prastėti, finansavimo mažinimas kirstų per medikų algas.

„Nesuprantu, kam tokį žaidimą žaisti? Iš vienos kišenės dedam į kitą ir vaidinam, kad viskas gerai!“ – piktinasi L. Labanauskas.
„Duodam, bet kartu ir atimam“, – stebėjosi tokia valdžios logika Lietuvos gydytojų sąjungos vadovas. Politikų minimi 2 procentai, anot L. Labanausko, būtų gana solidi suma, nes sveikatos apsaugai planuojama skirti per 4 mlrd. litų. Tiesa, realiai reikėtų ir visų penkių.
 
Žemiau skurdo ribos?
 
Nors kitais metais planuojama nuraminti pensininkus grąžinus jiems pensijas, šis džiaugsmas lauks ne visų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo dar metus neatkurti valstybinių pensijų pareigūnams, mokslininkams, teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojams. Kaip minėta, vėl planuojama atidėti atlyginimų kėlimą biudžetinių įstaigų darbuotojams – muziejininkams, bibliotekininkams ir kitiems. (Vyriausybė, 2009 metais pasirašiusi Nacionalinį susitarimą, žadėjo, jog biudžetininkų atlyginimai į pirmykštį lygį sugrįš jau nuo 2010 metų sausio 1 dienos, tačiau paskui atidėjo metams.) Daugelis šių profesijų atstovų ir taip gauna kone minimalų atlyginimą, neatitinkantį nei jų žinių, nei išsilavinimo, o infliacija tik didėja.

Tokia padėtis piktina profesines sąjungas. O jų konfederacijos pirmininką Artūrą Černiauską piktina dar ir tai, kad dabartinis biudžeto projektas buvo tarsi užslaptintas ir gautas labai neseniai. „Vėl matome, kad biudžetas skirtas valstybės finansams subalansuoti, bet į žmones neatsižvelgiama, – apgailestauja jis. – Produktų ir paslaugų kainos kilo, o atlyginimai likę tokie, kokie buvo prieš trejetą metų.“

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininko įsitikinimu, pateiktasis biudžetas yra daugiau buhalterinis skaičiavimas, kuriuo neskatinamas darbo vietų kūrimas, verslas, vidaus vartojimas – t. y. tai, kas padėtų valstybei gauti daugiau pajamų. Be to, biudžete neatsispindi minimalios mėnesinės algos didinimas, numatomas nuo kitų metų.

Pasak A. Černiausko, taip drąsiai skelbiamą krizės pabaigą jaučia nebent aukščiausi vadovai, o ne paprasti darbuotojai, uždirbantys mažiau už absoliutų skurdo lygį. „Biudžeto sektorius turėtų pavyzdį rodyti, o žmonės negali nusipirkti pavalgyti“, – sako Lietuvos profesinių sąjungų vadas.
 
Gali būti per vėlu
 
Iš biudžeto su kolegėmis atlyginimą gaunanti Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos direktorė Rima Maselytė neslepia: reikalai prasti. Tačiau vilties, jog kitų metų biudžetas bus palankesnis, nepraranda. Juolab kad Kultūros ministerija, jos teigimu, puikiai žino bibliotekininkų situaciją.

Pasak R. Maselytės, ieškoma įvairių būdų taupyti: kai ko atsisakoma, stengiamasi keistis, kelti darbuotojų kvalifikaciją. Suvokiama, kad nuo to priklauso išlikimas, nes priešingu atveju nukentės ne tik patys bibliotekininkai, bet ir skaitytojai.
„Jei mažės darbuotojų, mažės ir paslaugų skaitytojui – nebebus kas su jais dirba. Gal tikrai mes ne visi reikalingi skaitytojui, nereikalingi visuomenei?“ – liūdnai svarsto direktorė.

Šiuo metu paslaugų bibliotekoje gana daug, jos atitinka šiuolaikinio skaitytojo reikalavimus. „Vienareikšmiškai manau, kad šiuolaikiškas bibliotekininkas yra profesionalus“, – sako R. Maselytė. Tačiau vien iš bibliotekos per pastaruosius metus su šeimomis dirbti į užsienį išvažiavo penki darbuotojai – išsilavinę, kalbas mokantys, profesionalūs. Ir neaišku, ar besugrįš.

„Nemanau, kad kultūrai reikia skirti lėšų tada, kai atsities valstybė. Tuomet gali nebebūti ko auginti. Kultūrą reikia kelti dabar“, – sako R. Maselytė.

Pasidalinti:
Rašyti komentarą:
Vardas: *
El.paštas: *
Patvirtinimo kodas: *

Kol kas komentarų nėra

«Atgal
Naujienų prenumerata
Įveskite savo el. pašto adresą:
Lietuvos švietimo ir mokslo
profesinė sąjunga

Adresas: J. Jasinskio 9 – 413
LT - 01112 Vilnius, Lietuva
Tel./Faksas: + 370 5 2130252
El. paštas: info@svietimoprofsajunga.lt

Sprendimas:Infoluitai
© 2012 LŠMPSF. Visos teisės saugomos. Privatumo politika.