Lt EN
Telefonas kontaktams: +370 5 2130252
LIETUVOS ŠVIETIMO IR MOKSLO PROFESINĖ SĄJUNGA
www.lsmpsf.lt

Individualių darbo ginčų reforma (2)

2012 Rugsėjo 5d.

Individualių darbo ginčų reforma

Nuo 2013 m. sausio 1 d. įsigalios Darbo kodekso pataisos, kuriomis reorganizuojama darbo ginčų nagrinėjimo tvarka. Šiuo metu individualius darbo ginčus nagrinėja darbo ginčų komisijos, sudaromos kiekvienoje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje. Esama darbo ginčų nagrinėjimo tvarka neefektyvi: darbdaviai vengia sudaryti darbo ginčų komisijas, o net jei jos sudaromos, daugeliu atveju susitarimas jose nepasiekiamas arba sprendimas priimamas darbdavio naudai. Darbo ginčų komisijos efektyviai veikia tik labai nedaugelyje įmonių, kur iš tiesų vyksta taikinimo procedūra ir šalims pavyksta kilusį ginčą išspręsti taikiai. Taigi esamą individualių darbo ginčų nagrinėjimo tvarką reikėjo keisti.

 Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, per 2011 m. tris ketvirčius Valstybinė darbo inspekcija nagrinėjo 5238 klausimus dėl darbo ginčų (iš viso buvo kreiptasi 8705 kartus). Valstybinė darbo inspekcija skiria daug laiko, išnaudoja daug finansinių resursų, tačiau vėliau ginčytini klausimai dažniausiai atsiduria teismuose. Teismai suformavo teisinį precedentą dėl darbo ginčų nagrinėjimo, kuriame nurodo, kad pagal Darbo kodekso 286 straipsnį tokia teisė yra suteikta darbo ginčus nagrinėjantiems organams – darbo ginčų komisijai ir teismui. Taigi sprendimų dėl darbo ginčo esmės priėmimas neįeina į Valstybinės darbo inspekcijos kompetenciją.


Naujosios darbo ginčų komisijos

Po ilgų debatų Seimas priėmė Darbo kodekso pataisas, kuriomis reformuojama individualių darbo ginčų nagrinėjimo tvarka. Darbo ginčų komisijos liks privalomos ikiteisminės darbo ginčų sprendimo institucijos, tačiau jos bus steigiamos ir veiks prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinių skyrių. Naujosios darbo ginčų komisijos bus sudaromos trišaliu principu, t.y. iš darbdavių, darbuotojų atstovų bei Valstybinės darbo inspekcijos specialisto. Taigi visuose darbo ginčuose bus išklausyta ir socialinių partnerių nuomonė.

Darbdavių ir darbuotojų atstovai bus skiriami iš darbo ginčų komisijos veiklos teritorijoje veikiančių profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų, kurių sąrašą sudarys Trišalės tarybos sekretoriatas, bei Valstybinės darbo inspekcijos specialistas (valstybės tarnautojas, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą). Detalesnę socialinių partnerių atstovų skyrimo tvarką artimiausiu metu patvirtins Vyriausybė.
Darbo ginčų komisijos nebus juridiniai asmenys, jas techniškai aptarnaus Valstybinė darbo inspekcija. Darbo ginčų komisijų išlaidas, susijusias su individualių darbo ginčų nagrinėjimu, apmokės Valstybinė darbo inspekcija iš valstybės biudžeto lėšų.

Darbo ginčų komisiją aptarnaus sekretorius, paskirtas iš Valstybinės darbo inspekcijos darbuotojų. Sekretorius priims ir registruos prašymus, susijusius su individualaus darbo ginčo nagrinėjimu, darbo ginčų komisijos pirmininko pavedimu išreikalaus iš atitinkamų tarnybų ir asmenų prašymui išnagrinėti individualų darbo ginčą reikalingus dokumentus, taip pat praneš šalims apie posėdžio laiką, vietą ir darbo ginčų komisijos sudėtį, rašys darbo ginčų komisijos protokolą, siųs sprendimus, persiųs bylą teismui ir atliks kitus darbo ginčų komisijos pirmininko pavedimus.

Kada ir kaip kreiptis?

Į darbo ginčų komisiją, kaip ir dabar, bus galima kreiptis per tris mėnesius nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeistos jo teisės. Naujovė yra tai, kad į darbo ginčų komisiją galės kreiptis ne tik darbuotojai, bet ir darbdaviai. Praleidus prašymo pateikimo terminą (per tris mėnesius) gali būti atnaujintas darbo ginčų komisijos sprendimu, jeigu prašyme nurodytas termino praleidimo priežastis darbo ginčų komisija pripažįsta svarbiomis.

Darbuotojas ar darbdavys į darbo ginčų komisiją privalės kreiptis raštu. Prašymas paduodamas darbo ginčų komisijai prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, kurio teritorijoje yra darbuotojo darbovietė. Darbo ginčų komisija privalės išnagrinėti prašymą ne vėliau kaip per mėnesį nuo prašymo gavimo dienos. Darbo ginčų komisijos pirmininko motyvuotu sprendimu prašymo nagrinėjimo terminas galės būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui.

Nesikreipiant į darbo ginčų komisiją, tiesiogiai teismuose nagrinėjami individualūs darbo ginčai:

1) dėl darbuotojo nušalinimo nuo darbo darbdavio iniciatyva;
2) dėl darbuotojo nušalinimo nuo darbo pareigūnų ar organų, kuriems įstatymai suteikia nušalinimo nuo darbo teisę, iniciatyva;
3) dėl darbuotojo atleidimo iš darbo teisėtumo;
4) kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Visi kiti darbo ginčai, pavyzdžiui, dėl materialinės atsakomybės, drausminių nuobaudų panaikinimo, darbo užmokesčio nepriemokų nagrinėjami darbo ginčų komisijose.

Prašymų nagrinėjimas, sprendimų priėmimas ir vykdymas

Nagrinėjant prašymą, bus kviečiamos dalyvauti abi šalys. Tačiau, jei šalys neatvyks, kai jos bus tinkamai informuotos apie posėdį, darbo ginčų komisija galės priimti sprendimus šalims nedalyvaujant. Darbo ginčų komisijos posėdžiai vyksta pagal Civilinio proceso kodekso nustatytas bylinėjimosi taisykles.

Darbo ginčų komisija sprendimą priima bylos nagrinėjimo dieną posėdžio metu. Sprendimas išdėstomas raštu ir pasirašomas bylą nagrinėjusių darbo ginčų komisijos narių. Priimant sprendimą dalyvauja tik darbo ginčų komisijos nariai. Darbo ginčų komisijos sprendimas priimamas balsų dauguma. Komisijos narys, nesutinkantis su sprendimu, gali pareikšti atskirąją nuomonę. Taigi jei darbdavių ir profesinių sąjungų atstovai nesusitars, sprendimą lems komisijos pirmininko, Valstybinės darbo inspekcijos pareigūno, balsas. Sprendimo kopija įteikiama šalims per tris darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos.

Jeigu ginčo šalys nesutinka su darbo ginčų komisijos sprendimu, jos per mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos gali pareikšti ieškinį apylinkės teisme. Jeigu nė viena šalis per šį terminą darbo ginčų komisijos sprendimo neapskundė, sprendimas įsiteisėja ir gali būti vykdomas antstolio pagalba, t.y. nebereikia dėl vykdomojo rašto kreiptis į teismą.

Darbo kodekso nustatytais atvejais, kai darbo ginčas nagrinėjamas tiesiogiai teisme – atleidimo iš darbo, nušalinimo atvejais, - į teismą darbuotojas kreipiasi per vieną mėnesį nuo nušalinimo ar atleidimo iš darbo dienos. Jeigu teismas nustato, kad darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, teismas grąžina jį į pirmesnį darbą ir priteisia jam vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos arba darbo užmokesčio skirtumą už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje.

Svarbu!

Pakeitimai neužkerta kelio ginčus ir toliau taikiai spręsti jau veikiančiose įmonių darbo ginčų komisijose. Tačiau tose įmonėse turėtų būti pasirašytas papildomas socialinių partnerių susitarimas dėl lokaliosios darbo ginčų komisijos veiklos tvarkos ir kreipimosi terminų, nes kreipimosi į darbo ginčų komisiją senaties terminas – 3 mėnesiai, turėtų būti nepraleistas. Taigi įmonėje socialiniai partneriai galėtų susitarti, kad, pavyzdžiui, į įmonės darbo ginčų komisiją kreipiamasi per vieną mėnesį nuo sužinojimo apie teisių pažeidimą. Kol kas neaišku, kaip formuosis naujųjų darbo ginčų komisijų praktika tokiais atvejais, jei kreipimosi terminas bus praleistas dėl to, jog darbuotojas laukė įmonės darbo ginčų komisijos sprendimo. Mano manymu, tai turėtų būti svarbi aplinkybė, dėl kurios praleistas terminas būtų atstatytas.

Parengė

Jolanta Cinaitienė

LPSK teisininkė

 

Pasidalinti:
Rašyti komentarą:
Vardas: *
El.paštas: *
Patvirtinimo kodas: *
Komentarai:
2012-09-21 15:41:46 | Sara

ddd Na, kiekvienam savo :) Aš tai ir ihonpe, ir android ir net nokia n9 dabar ant stalo pasidėjęs ir manau kaip patikimiausia įrenginį rinkčiausi ihonpe. O ten niuansai visuomet egzistuoja ir juk vertinama bendrai, o ne kiekvienam konkrečiai. Windows irgi virusų krūvą turi, bet juk ne pas visus jie atsiranda, pas daugelį juk atbulai rankos iš šiknos auga.

2012-09-21 10:49:45 | Glenn

guoliai Paemiau istrauka is Lietuvos pasto pamkiiinsao: Dovanos niekaip neapmokestinamos, jeigu jų vertė neviršys 160 Lt ir tarp jų nebus akcizinių prekių (tabako gaminių, alkoholinių gėrimų ir kitų prekių, kurių sudėtyje yra etilo alkoholio). Jeigu dovanų vertė bus didesnė nei 160 Lt, bet ne didesnė kaip 150 eurų, mokėti reikės 21 proc. importo PVM. Jeigu dovanų vertė bus didesnė kaip 150 eurų, bet ne didesnė kaip 700 eurų, mokėti reikės 21 proc. importo PVM ir ne didesnį kaip 2,5 proc. lengvatinį muitą. Prieš priimdami sprendimą dėl fiksuoto lengvatinio 2,5 proc. muito būtinai pasitikrinkite, ar tikrai Jums tai naudinga. Konkretus pavyzdys: dovana – vaizdo kamera už 300 eurų; įprastinis jai taikomas muito tarifas – 4,9 proc., tad reikėtų mokėti importo PVM ir 2,5 proc. lengvatinį muitą. Kitas pavyzdys: dovana – 500 eurų vertės kompiuteris; už, jį mokėti reiktų tik 21 proc. PVM, kadangi įprastinis muito tarifas kompiuteriams yra 0 proc.Taip gaunasi, kad Originalas turetu sumoketu muita 21%.

«Atgal
Lietuvos švietimo profesinė sąjunga
Reklama
 
 







 


Naujienų prenumerata
Įveskite savo el. pašto adresą:
Lietuvos švietimo ir mokslo
profesinė sąjunga

Adresas: J. Jasinskio 9 – 413
LT - 01112 Vilnius, Lietuva
Tel./Faksas: + 370 5 2130252
El. paštas: info@svietimoprofsajunga.lt

Sprendimas:Infoluitai
© 2012 LŠMPSF. Visos teisės saugomos. Privatumo politika.