Lt EN
Telefonas kontaktams: +370 5 2130252
LIETUVOS ŠVIETIMO IR MOKSLO PROFESINĖ SĄJUNGA
www.lsmpsf.lt

Mokytojų profsąjungos: mokyklas išgelbėtų mažesnės klasės (2)

2012 Rugpjūčio 31d.

Lietuvos švietimo profesinių sąjungų atstovai teigia naujus mokslo metus pasitinkantys nežinodami nei savo darbo krūvių, nei atlyginimų. Anot jų, prieš rinkimus forsuojama mokyklų pertvarka, per keletą metų be darbo liks 5 tūkst. šalies mokytojų, o vaikus pavers suprastėjusio ugdymo proceso įkaitais. Švietimo sistemoje atsiradus dar negirdėtam urbanizacijos terminui, sujungiamos ne tik mokyklos, bet ir klasės – jose vis dažniau mokosi po 30 vaikų. Tuo tarpu švietimo ekspertų raginimai pirmiausiai pasiekti ES ugdymo proceso lygį, o tik tuomet didinti mokinių skaičių klasėse, esą lieka neišgirsti.
Jei būtų mažesnės klasės, mokytojai be darbo neliktų

„Kaimuose mokyklų, išskyrus pradines, lieka vis mažiau, o pagal Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) prognozes jų sumažės dar 300. Valdžia kaip priežastį įvardija mokinių mažėjimą, bet ekspertai mato ir kitas priežastis: pavyzdžiui, daugiau nei 10 metų netobulinama finansavimo tvarka. Mokinio krepšelis, kuris buvo įvestas tik į naudą, kai vėlavo mokytojų atlyginimai, dabar jau neatlieka pirmykštės funkcijos, - spaudos konferencijoje teigė Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius.

Kita problema, kurią reikia spręsti, pasak jo, yra mokytojų perteklius. „Tai reikia pripažinti – per artimiausius keletą metų teks atleisti 5 tūkstančius mokytojų, kas penktą mokytoją, kuriam paruošti valstybė išleidusi daugybę lėšų. Kol kas niekas nesiima spręsti šios problemos. Ekspertų siūlymai mokytojus pritraukti prie suaugusiųjų mokymo lieka be atsako. O kaip liudija statistika, suaugusiųjų švietimo aprėptis mūsų šalyje katastrofiškai prasta ir Lietuva sulaukia dėl to daug priekaištų.“

Anot pranešėjo, dar viena problema – mokytojų darbo sąlygos. Tai bene vienintelės specialybės žmonės, kurie kasmet nežino, kiek darbo turės ir kokį atlyginimą gaus. Esą dar ir šiandien šimtai Lietuvos mokytojų nežino, koks bus jų krūvis, jie turi dėl jo arba draskytis su kolegomis, arba laukti vadovo malonės. Mat iki šiol nėra jokių teisės aktų, kurie reglamentuotų jų darbo krūvio nustatymą.

Anot Vilniaus švietimo darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkės Rūtos Osipavičiūtės, mokytojų darbo problemą galima būtų spręsti mažinant mokinių skaičių klasėse, bet šis pasiūlymas valdžios atstovams esą nepatrauklus.

„Tiesa, ŠMM išleido rekomendacijas, kad mokyklų vadovai, skirstydami darbo krūvius, turėtų vadovautis padorumu, atiduoti savo pamokas, jei krūvio trūksta mokytojams, bet tai nedaroma. Yra ir daugiau paradoksų. Štai Vilniuje sujungiamos dvi rusų mokyklos, bet mokytojai nežino, koks bus jų darbo krūvis, kada ateiti į Rugsėjo 1-osios šventę, o vakar jiems įteikė atleidimo lapelius, kad rugpjūčio 31 d. bus atleisti. Nors iš esmės mokytojai yra naujos mokyklos darbuotojai ir darbo stažas jiems turėtų tęstis, situacija rodo, kad planuojama juos visus atleisti, o paskui pagal nežinia kokius kriterijus jie bus priimami“, - tikino pranešėja.

Anot jos, mokyklų vadovai šiandien jaučiasi kaip karaliukai, kurie sėdi ir patys viską tvarko, skirstydami krūvius pagal principą „myliu-nemyliu“, „lojalus-nelojalus“. Tuo tarpu valdžios programos, raginančios darbo netekusius mokytojus persikvalifikuoti į pradinių klasių mokytojus ar kitokius pedagogus, kurie jau ir šiandien stovi darbo biržose, nes darbo jiems trūksta, pedagogei kelia tik graudžią šypseną.

Madingos mokyklos gauna politikų malonę ir gali apsimesti guminėmis

Šiaulių švietimo profesinės sąjungos pirmininkė Rasa Jasmontienė teigė, kad bene vaizdžiausiai galimą ateities situaciją iliustruoja dabartinė padėtis Šiaulių apskrities švietimo sistemoje.
„Šiauliai visada yra tarsi lakmuso popierėlis sudėtingoms situacijoms nustatyti. Pas mus situacija iš tiesų yra labai sudėtinga – ir kas gali paneigti, kad taip neatsitiks visoje Lietuvoje. Noriu priminti, kad mokyklų tinklo pertvarka dėl vaikų skaičiaus mažėjimo pradėta dar prieš 2000 m., tačiau kaip tik dabar vėl sugrįžtama prie gąsdinimų, nors procesas turėjo būti jau baigtas. Taigi per tiek metų tinklo optimizavimo vizija išsigimė. Ugdymo kokybės ir darbo sąlygų gerinimo siekis virsta nežabotu taupymo ir tamsiųjų technologijų triumfu. Tai geriausiai matosi Šiauliuose“, sakė ji.

Pranešėja taip pat pridūrė: „Čia drastiškai uždarinėjamos mokyklos, nors tai ramiai buvo galima padaryti per tuos 10 metų – surandant vaikams artimiausias mokyklas, o mokytojams – darbo vietas. Šiuo metu mieste naikinamos trys mokyklos, o vietos politikai artėjant rinkimams labai tuo naudojasi – prasideda šturmavimai, skundų rašymai, prieinama net iki teisminių procesų. Tuo tarpu Šiaulių biudžeto situacija – viena liūdniausių šalyje, dvejus metus būtent švietimo sistemos darbuotojai jaučia didžiulį spaudimą, taupoma švietimo sąskaita. Papildomo ugdymo specialistams atlyginimai buvo sumažinti net iki 60 proc.“
Anot jos, dėl viso to labiausiai kenčia vaikai, kadangi siekiama ne ugdymo kokybės, o kad tik būtų sutaupyta pinigų.

„Pavyzdžiui, mano mokykloje iš trijų šeštų klasių padarytos dvi. Ar gali būti geresnė ugdymo kokybė klasėje, kurioje yra 30 mokinių vietoj 20? O ką jau kalbėti apie mokytojo darbą. Deja, mums nepavyko su ministerija sutarti, kad nesilaikytume ES standarto didinti mokinių skaičių, o pirmiausiai skirtume dėmesio ugdymui, kad pasivytume ES standartus. Kai miestas plėtėsi, mokyklos buvo statomos planuotai, kad švietimas būtų prieinamas, tačiau dabar neatsižvelgiama, kaip geografiškai suformuotas miestas. Viską lemia mada ir rinka. Jei mokykla talpina du tūkstančius vaikų, tiek ir priimama, jei tėvams ji patinka, neatsižvelgiama į jokias darbo sąlygas, tuo tarpu ištuštėjusios mokyklos uždaromos. Taigi situacija miestuose ir miesteliuose tikrai liūdna. Mes manome, kad tikrai nejudame į priekį. Viena iš priežasčių – kodėl, kad su mokytojais nesitariama“, - tikino R. Jasmontienė.

Oficialus vidutinis mokinių skaičius klasėse neatspindi tikrosios padėties

Nors mokinio krepšelis leidžia mokykloms formuoti klases po 24 vaikus, anot pranešėjos, savivaldybės paprastai spaudžia jas didinti.
„Pavyzdžiui, jei į pirmą klasę ateina po 19 pirmokų, reikalaujama daryti viena klasė būtų suformuota iš 24 mokinių, o visus kitus vaikus reikia vos ne per prievartą atiduoti kitoms mokykloms. Tuo tarpu madingos mokyklos pažinčių ir politinių žaidimų dėka prieš pat mokslo metus gali net suformuoti papildomą klasę, nors pagal techninius reikalavimus tiek mokinių čia netelpa. Turime tokių atvejų ir Šiauliuose. Taigi tikrai einama ne ugdymo kokybės keliu, o norima labai pigiai parduoti švietimo paslaugą, kuri nėra pigi“, - svarstė pedagogė.

Anot A. Jurgelevičiaus, šiuo metu vidutinis mokinių skaičius Lietuvos mokyklose yra apie 17, tačiau jis neparodo tikrosios padėties. „Miesto mokyklose jis siekia apie 30 ir daugiau, tačiau vidurkį sumažina kaimo mokyklos. Koks skaičius optimalus, kad ugdymo kokybė būtų gera ir vaikas jaustųsi saugus, mes nežinome. Mūsų edukologai per tiek metų nėra to nurodę.
Tačiau faktas, kad mokinys jaučiasi saugesnis kad ir mažoje klasėje, bet savo vietovėje nei mieste, kur daug vaikų. Jungtinės klasės, kai vienoje klasėje mokosi skirtingų klasių vaikai, nėra blogybė – tiek pedagogai, tiek psichologai nenurodo, kad pati jungtinė klasė gali turėti įtakos ugdymo kokybei“, - teigė profsąjungų atstovas.


Mokyklų uždaroma daugiau nei skelbiama


Nors SMM paskelbė, kad šiemet uždaromos tik 9 mokyklos, A. Jurgelevičius svarstė, kad šis skaičius turėtų būti didesnis. „Vien Elektrėnuose jų uždaroma dvi, o tai nedidelė savivaldybė. Taigi skaičius arba nerealus, arba kažkaip gudraujama. Pavyzdžiui, mokykla tarsi nelikviduojama, paverčiama miesto mokyklos skyriumi, bet paprastai tokia mokykla tampa nepatraukli tėvams, jie linkę vežti vaiką į miesto mokyklą, kad šis joje mokytųsi kuo daugiau. 90 proc. skyriais paverstų mokyklų per keletą metų uždaromos, bet nepatenka į uždarytų mokyklų sąrašą“, - teigė pranešėjas.
Tačiau profsąjungietis patikino, kad iki rinkimų mokytojai nestreikuos ir nerengs jokių kitokių protesto akcijų, kadangi jos iškart būtų sutapatintos su politika.


http://www.delfi.lt/news/daily/education/mokytoju-profsajungos-mokyklas-isgelbetu-mazesnes-klases.d?id=59415691


http://kauno.diena.lt/naujienos/lietuva/svietimo-darbuotojai-streiko-nerengs-bet-planuoja-mitinga-444668#axzz257evrxW7


http://www.15min.lt/naujiena/ziniosgyvai/mokslo-metas/profsajungieciai-saugant-mokytoju-darbo-vietas-reikia-mazinti-moksleiviu-skaiciu-klasese-394-245210


http://www.lrytas.lt/-13463351141344155879-švietimo-profsąjungos-niekas-nesprendžia-mokytojų-pertekliaus-problemos.htm

 

Inga Saukienė, www.DELFI.lt
Pasidalinti:
Rašyti komentarą:
Vardas: *
El.paštas: *
Patvirtinimo kodas: *
Komentarai:
2012-09-23 06:53:09 | Jess

PYRAGAS SU KONJAKU (RECEPTAS VYRAMS, NORS TINKA IR MOTERIMS)1 stiklinė cruuaks2 stiklinės dž. vaisių1stiklinė vandensSauja riešutų4 kaiušiniai250g sviesto1 citina2 maži litrai konjako!Prieš pradedant maišyti tešlą, paragauk konjaką, ar geras!Suplak sviestą iki purumo su plakikliu.Dar kartą paragauk konjaką ar tikrai jis aukščiausios kokybės? Tamtikslui pripilk jo pilną stiklinę ir išgerk iki dugno (kartojama 2 kartus).Įdėk į išplaktą sviestą 2 šaukštus cruuaks ir dar kartą paragauk konjakątuo pačiu metodu.Įmušk į dubenį 2 kiaušinius ir suberk tuos keistus susiraukšlėjusiusvaisius Dabar paragauk konjaką nustatydamas jo konsistenciją Išjunk plakiklį.Užstrigusius tarp plakilio stipinų vaisius iškrapštyk su žirklėmis.Įmesk citriną į dubenį ir ten pat išspausk riešutus.Papildomai įberk cruuaks ir apskritai visko, ko tau norisi.Ištepk orkaitę riebalais ir pasuk ją 360 laipsnių Įšmesk dubenį su tešla pro langą, pabaik gerti konjaką ir eik miegoti.

2012-09-21 02:05:14 | Arial

Matas rašo:Labas vakaras, Ruvi, taip as siukntu su viskuom, ka tu sakai.Gal per giliai mastau, delto gal manes nesuprasi, bet paklausiu kitokio klausimelio, o kaip tu manai, ar imanoma gyventi nedarant klaidu?

«Atgal
Lietuvos švietimo profesinė sąjunga
Reklama
 
 







 


Naujienų prenumerata
Įveskite savo el. pašto adresą:
Lietuvos švietimo ir mokslo
profesinė sąjunga

Adresas: J. Jasinskio 9 – 413
LT - 01112 Vilnius, Lietuva
Tel./Faksas: + 370 5 2130252
El. paštas: info@svietimoprofsajunga.lt

Sprendimas:Infoluitai
© 2012 LŠMPSF. Visos teisės saugomos. Privatumo politika.