Lt EN
Telefonas kontaktams: +370 5 2130252
LIETUVOS ŠVIETIMO IR MOKSLO PROFESINĖ SĄJUNGA
www.lsmpsf.lt

Švietimas – silpnoji grandis (1)

2008 Spalio 2d.

Partijų pažadai duoti daug pinigų švietimo ir mokslo darbuotojams skirti naivuoliams. Pasak ekspertų, partijos žada nerealius dalykus arba iš viso nieko neišmano apie švietimo būklę.

Pažadai naivuoliams

Audrius Jurgelevičius, Aukštaitijos švietimo darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas:

Partijų pažadai – labai margi. Pavyzdžiui, Darbo partijos pažadas didinti švietimo įstaigų darbuotojų algas iki ES vidurkio yra nelogiškas – tam Lietuvai reikėtų pasiekti ES šalių ekonominio išsivystymo vidurkį.

Liberalų sąjūdis siūlo švietimo pertvarką, užtikrinančią kokybę, prieinamumą ir įvairovę. Šią mantrą jau beveik dešimt metų kartoja dabartiniai Švietimo ir mokslo ministerijos vadovai. O realybėje tai tampa mokyklų tinklo pertvarkymu į pirmą vietą iškeliant finansus ir visiškai nepaisant vaikų bei tėvų poreikių.

Man visai patiko socialdemokratų idėja stabdyti konkurenciją tarp mokyklų, tik neaišku, kokiais būdais to bus siekiama.

Socialliberalų siūlymas švietimo ir kultūros darbuotojams atlyginimus didinti dvigubai – labai abstraktus, neaišku, su kokiais atlyginimais lyginama. Šios partijos programos formuluotės kone pažodžiui paimtos iš jau egzistuojančių bei daugelio kritikuojamų mokyklinių programų.

Partijos Tvarka ir teisingumas pažadas mokytojams mokėti tiek pat, kiek ir Seimo nariams, skirtas beviltiškiems naivuoliams. O jų žadama reformų virtinė jau ir taip nustekeno švietimą.

Beje, kiekvienam mokytojui pasakysiu, kad nebalsuotų už Valstiečių liaudininkų sąjungą – jos programoje aiškiai pasakyta, kad mūsų atlyginimai nebus didinami.

Mūsų netenkina ir kai kurių partijų deklaruojamas galutinis siekis, kad mokytojų atlyginimų vidurkis būtų vos didesnis už šalies atlyginimų vidurkį. Šiandien tai jau pasiekta.

Tačiau nė viena partija nekalba apie tai, kad mokytojams būtų mokamas teisingas atlyginimas, t. y. atlyginimas už jų dirbamus darbus. To pasiekus, mokytojo užmokesčio vidurkis gerokai viršytų šalies atlyginimų vidurkį ir neleistų kalbėti apie nepakankamą mokytojo darbo įvertinimą. Pagaliau nė vienos partijos programoje nenurodyta būdų, kaip užtikrinti saugias ir tinkamas darbo sąlygas mokytojams.

Sieks to, kas jau yra

Žibartas Jackūnas, Kultūros, filosofijos ir meno instituto tarybos pirmininkas:

Man susidarė įspūdis, jog asmenys, rengę rinkimų programas, nėra išsamiai susipažinę su švietimo būkle. Dėl to jų keliami siekiai yra arba nerealiai išpūsti, arba pernelyg kuklūs, nenumatantys atskirų sričių pažangos.


Kalbant apie pedagogų darbo užmokesčio didinimą, partijų siūlymai jį pakelti tiek, kad vidutinį darbo užmokestį viršytų 10–20 proc., nieko nepakeis. Jau 2007 m. mokytojų atlyginimas buvo tik 4,7 proc. mažesnis už vidutinį darbo užmokestį. Taigi algas pakelti 10 proc. yra per maža.

Pedagogų atlyginimas turėtų būti bent jau 30–50 proc. didesnis už vidutinį. Apskritai pasigedau siūlymų nustatyti bendrą valstybės tarnautojų atlyginimo skaičiavimo sistemą, kurioje mokytojas užimtų ne žemiausią laiptelį ir būtų išlaikytas jo autoritetas visuomenės akyse.

Kitos partijos, kalbėdamos apie pedagogų užmokesčio kėlimą, lazdą perlenkia į kitą pusę: Darbo partijos siūlymas, kad mokytojų atlyginimai atitiktų ES šalių vidurkį, visiškai nerealus. Partijos Tvarka ir teisingumas siūlymas pedagogų užmokestį prilyginti Seimo narių atlyginimams – ciniškai populistinis. Netikiu, kad nors vienas siūlantysis mano, jog gali tai įgyvendinti.

Programose apstu esamos švietimo padėties neišmanymo – šta Valstiečių liaudininkų sąjunga teigia, kad reikia sudaryti galimybę pusei jaunimo studijuoti nemokamai. Tačiau jau dabar pusė studentų studijuoja valstybės lėšomis, todėl šis programos punktas nieko nekeičia.

Derėtų pabrėžti, kad daugumos partijų užsibrėžtus finansavimo didinimo bei darbuotojų atlyginimo kėlimo tikslus bus sunku pasiekti, nes valstybės finansavimas švietimo sričiai nuosekliai mažėja nuo 1998–1999 m., nors BVP didėja. Kodėl taip yra, ne kartą klausiau Švietimo ir mokslo ministerijos, tačiau atsakymo nesulaukiau.

Aukštojo mokslo nėra

Asta Lapinskienė, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkė:

Susipažinus su pateiktomis partijų programomis švietimo klausimais į akis krinta vienas dalykas: dauguma partijų net nemini būtinos aukštojo mokslo reformos, joms egzistuoja tik vidurinis išsilavinimas. Tai galėčiau pasakyti apie Darbo partiją, Liberalų sąjūdį, partiją Tvarka ir teisingumas. Pastarajai netgi siūlyčiau naują agitacinį šūkį: mažiau universitetų, daugiau kalėjimų. Nes jiems aukštasis mokslas apskritai neegzistuoja.

Beveik visos partijos skelbia vien šūkius: didinsime atlyginimus, socialines garantijas, kelsime mokslo ir studijų kokybę. Bet niekas nenurodo, iš kur gaus lėšų šiems pokyčiams įgyvendinti. Tik socialdemokratai mini, kad finansavimą švietimui planuoja rinkti pasitelkę progresinius mokesčius.

Socialliberalų žadamos socialinės garantijos pedagogams – gražus pažadas. Bet ar jie nors žino, kokių garantijų reikia? Kodėl konkrečiau nenurodo, ką darys? Be aiškių veiksmų plano visos programos tampa tik beprasmių šūkių rinkiniais.
Mano nuomone, vieninteliai, kurie supranta esmines problemas ir jas įvardija, yra valstiečiai liaudininkai. Žinoma, jie irgi nesiūlo sprendimo būdų. Gerai, kad ši partija pripažįsta, jog daug eksperimentų prie gero nepriveda.

Inga Popovaitė, "Vilniaus diena"
Pasidalinti:
Rašyti komentarą:
Vardas: *
El.paštas: *
Patvirtinimo kodas: *
Komentarai:
2008-10-02 18:05:43 | Manau

Labai gerai, kad bent kas analizuoja, kas yra žadama. O rinkiminė kampanija ir pažadai, du neatsiejami dalykai, tik vat vieni tiki, kiti - nelabai...

«Atgal
Lietuvos švietimo profesinė sąjunga
Reklama
 
 







 


Naujienų prenumerata
Įveskite savo el. pašto adresą:
Lietuvos švietimo ir mokslo
profesinė sąjunga

Adresas: J. Jasinskio 9 – 413
LT - 01112 Vilnius, Lietuva
Tel./Faksas: + 370 5 2130252
El. paštas: info@svietimoprofsajunga.lt

Sprendimas:Infoluitai
© 2012 LŠMPSF. Visos teisės saugomos. Privatumo politika.