Lt EN
Telefonas kontaktams: +370 5 2130252
LIETUVOS ŠVIETIMO IR MOKSLO PROFESINĖ SĄJUNGA
www.lsmpsf.lt

Kam tarnaus ateities švietimas? (0)

2009 Rugsėjo 15d.

Ar pigiai menkai apmokamos darbo jėgos reprodukcijai, ar žmogaus ir visuomenės sėkmei ir gerovei?

Praeitą savaitę Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertai Švietimo ir mokslo ministerijoje pristatė savo pasiūlymus dėl bendrojo lavinimo sistemos gerinimo. Tarp daugybės pasiūlymų: – supaprastinti mokytojų priėmimo ir atleidimo tvarką, leidžiant pačiai mokyklai nustatyti kvalifikacinius reikalavimus darbuotojams, suteikti daugiau galimybių vadovams nustatyti mokyklos darbuotojų atlyginimus, liberalizuoti mokyklų steigimo tvarką, sumažinti higienos taisyklių reikalavimus vaikų ugdymo įstaigoms, suteikti bendrojo lavinimo mokykloms teisę valdyti, naudoti ir disponuoti savo turtu.

Pasak LLRI viceprezidento Giedriaus Kadziausko, įdiegus nors dalį pasiūlymų, atsivertų platūs keliai mokyklų konkurencijai, sumažėtų švietimo paslaugų kaštai, švietimas taptų prieinamesnis bei pakiltų suteikiamų paslaugų kokybė. Tačiau, ragindami faktiškai laisvos rinkos dėsnius įvesti švietimo sistemoje, LLRI ekspertai nepanoro kritiškai įvertinti, kaip jų instituto rekomendacijos jau atsiliepė Lietuvos ekonomikai, sveikatos apsaugos bei aukštojo mokslo sistemoms, kurios šiandien balansuoja ties žlugimo riba.

Diskusijoje dalyvavę LŠMPSF atstovai Rūta Osipavičiūtė ir Audrius Jurgelevičius labai kritiškai įvertino LLRI pateiktus pasiūlymus. Visų pirma, anot A. Jurgelevičiaus, susidaro įspūdis, kad visas pasiūlymų paketas yra padiktuotus konjunktūros, t.y. dabar susiklosčiusios ekonominės situacijos, verčiančios žūtbūt susiveržti diržus, nes visos liberalizavimo priemonės iš esmės siekia vienintelio tikslo – sumažinti švietimo kaštus. Tarp jų ir pasiūlymai leisti mokyklų vadovams nustatyti darbuotojų atlyginimus, mokykloms nustatyti kvalifikacinius reikalavimus mokytojams, panaikinti visus higienos normų reikalavimus ir kt.

Ten, kur G. Kadziausko teigimu, siekiama, kad mokyklos būtų „labiau skirtingos, pasiūlytų įvairesnį švietimą ir įvairesnę bendrojo lavinimo galimybę, R. Osipavičiūtė mato ką kitą – siekį, kad švietimas iš nacionalinės svarbos srities virstų kone kiekvieno žmogaus asmeniniu reikalu. Tiesa, net LLRI ekspertai pripažįsta, kad nemaža dalis šalies žmonių tik intuityviai suvokia, koks jiems yra bendrojo lavinimo tikslas ir jo poreikiai. Einant tokiu keliu neišvengiamai kris švietimo poreikis apskritai ir švietimo kokybės reikalavimai konkrečiai. Tokia išvada darytina žinant šiandieninės Lietuvos socialinę situaciją, ypač provincijoje. Kita tokio sprendimo pasekmė – padidėjusi socialinė atskirtis tarp šalies centrų ir provincijos, tarp turtingų visuomenės sluoksnių ir ne tokių turtingų, nes šių sluoksnių gyventojų švietimo poreikiai, apskritai švietimo svarbos suvokimas labai skiriasi. Bendrai imant tokia transformacija gali turėti tragiškų pasekmių Lietuvos visuomenės ateičiai.

Kaip pastebėjo A. Jurgelevičius, šių pasiūlymų autoriai švietimą – tiek ugdymą, tiek švietimo infrastruktūros naudojimą – vertina kaip elementarią ekonominę veiklą, kuri yra sėkminga, jei duoda konkrečią ekonominę naudą. Apie tai, kad švietimo sukuriamo pridėtinio produkto negalima pamatuoti vien finansiniais matais, LLRI ekspertai neužsimena. Laisvoji rinka ekonomikoje patyrė krachą, o LLRI nori laisvosios rinkos dėsnius diegti švietime! Mokyklų finansavimo principų keitimas, visiško savarankiškumo suteikimas mokyklos vadovui ir galimybė mokykloms priiminėti sprendimus dėl mokymo turinio pasirinkimo, dėl mokytojų kvalifikacinių reikalavimų, dėl mokinių žinių vertinimo būdų, finansinius ir susijusius su turto valdymu, faktiškai paverčia mokyklą privačia. Lieka visiškai neaišku, kas bus faktiškas jos šeimininkas – jei vietos bendruomenė, tai dar nėra visiška katastrofa, bet jei šeimininku taps mokyklos vadovas, kuris šiandien daugeliu atvejų yra politinių jėgų statytinis, tai mokyklos paskirtis visiškai išsigims.

R. Osipavičiūtė atkreipė diskusijos dalyvių dėmesį ir į pragaištingas „visuotinio mokinio krepšelio“ įvedimo pasekmes – pasiūlymai keisti mokyklų finansavimo principus įvedant visuotinį moksleivio krepšelį ir jį skiriant mokiniui, o ne sutartiniam mokiniui, faktiškai pasmerkia mažas kaimo mokyklėles, kurios apskritai vargiai galės išgyventi dėl mažo vaikų skaičiaus arba juose geriausiu atveju bus teikiamas daug žemesnio lygio išsilavinimas.

Apibendrinant Federacijos atstovų išsakytą nuomonę diskusijoje, galima sakyti, jog einant švietimo liberalizavimo keliu, kaip siūlo LLRI, švietimas Lietuvoje taps elementaria preke – turtingieji galės įpirkti geresnę, o visi kiti tenkinsis tik tuo kas liks. Pats švietimas bendrai ims tarnauti vien tik pigiai menkai apmokamos darbo jėgos reprodukcijai. 

Laisvosios rinkos instituto pasiūlymai dėl bendrojo lavinimo sistemos gerinimo.

LŠMPSF informacija
Pasidalinti:
Rašyti komentarą:
Vardas: *
El.paštas: *
Patvirtinimo kodas: *

Kol kas komentarų nėra

«Atgal
Naujienų prenumerata
Įveskite savo el. pašto adresą:
Lietuvos švietimo ir mokslo
profesinė sąjunga

Adresas: J. Jasinskio 9 – 413
LT - 01112 Vilnius, Lietuva
Tel./Faksas: + 370 5 2130252
El. paštas: info@svietimoprofsajunga.lt

Sprendimas:Infoluitai
© 2012 LŠMPSF. Visos teisės saugomos. Privatumo politika.