Lt EN
Telefonas kontaktams: +370 5 2130252
LIETUVOS ŠVIETIMO IR MOKSLO PROFESINĖ SĄJUNGA
www.lsmpsf.lt

Mokytojų darbo apmokėjimo tvarka toliau grimzta prieštaravimų, nutylėjimų ir neteisybės džiunglėse (3)

2011 Sausio 6d.

Neseniai diskusijoje išgirdau pasipiktinusios mokytojos nuomonę, jog švietimo reforma Lietuvoje baigsis tik tada, kai Švietimo ministru taps politikas, kuris nemokės rašyti. Iš tikrųjų, žiūrint į statistiką, beraščių skaičius Lietuvoje sparčiai auga, o matant kaip chaotiškai pučia politiniai vėjai... Dabartinis ministras nėra beraštis, bet yra gerokai nutolęs nuo švietimo sistemos, kurią jis jau dvejus metus diletantiškai bando pertvarkyti. 

Daugiau kaip du dešimtmečius reformuojamoje Lietuvos švietimo sistemoje be kitų, yra ciniškai deklaruojami pagarbos žmogui, skaidrumo ir socialinio teisingumo principai, tačiau jų siekiamybė toli nuo realybės. 2004 metais, keičiant  mokytojų darbo apmokėjimo tvarką, viena šio žingsnio priežastimi Švietimo ir mokslo ministerijos valdininkai įvardino siekį padaryti ją skaidria ir socialiai teisinga. Deja, 2009 metais ministras G. Steponavičius vienasmeniu sprendimu esminės darbo užmokesčio reformos – etatinio darbo apmokėjimo – atsisakė. Socialiniams partneriams jis neįstengę logiškai paaiškinti šio žingsnio priežastis, bet buvo kalbama apie neva nepakankamą finansavimą.

Kiekvienais metais pakankamai komplikuotą, neskaidrią ir griozdišką mokytojų darbo apmokėjimo tvarką švietimo ir mokslo ministras daugiau ar mažiau koreguoja. Tačiau, daugeliu atvejų korekcijos įneša tik dar daugiau painiavos, o kartais ši tvarka tiesiog tampa mokytojų diskriminacijos ar net apgavystės priemone.

Daugybę kartų profesinė sąjunga kėlė ministerijai klausimus ir teikė pasiūlymus dėl šios tvarkos, tačiau niekas nesikeičia. Kad ir priedai gimnazijų I – IV klasių mokytojams. Tiek vidurinės mokyklos 9 – 12 klasių, tiek gimnazijų I – IV mokytojai dirba pagal tas pačias bendrąsias programas, tačiau vidurinių mokyklų „devintokai“ ir „dešimtokai“ priedų negauna. Kodėl? Dar didesnė neteisybė yra tai, kad priedai nemokami gimnazijų skyrių, filialų, esančių kitoje gyvenamoje vietovėje 9 – 10 klasių mokytojams. Atsakymo, kodėl tos pačios įstaigos mokytojams skirtingai atlyginama už tokį pat darbą, nėra. Didžiausia neteisybė yra vykdoma pagrindinių mokyklų mokytojų atžvilgiu - jiems jokie priedai už darbą su V – X klasėmis nepriklauso, nors darbas šiose klasėse yra ypač sudėtingas, nes mokiniams reikia suteikti žinių, mokėjimų ir įgūdžių pagrindus, kurie vyresnėse klasėse tik tobulinami, o kiek pastangų ir meistriškumo reikia, kad šio amžiaus mokinius motyvuoti mokytis bei palaikyti klasėje tvarką!

Daugybę klausimų bei abejonių kelia darbo apmokėjimo tvarkoje tiek tarifinio atlyginimo koeficientų, tiek ir valandų už papildomus darbus numatytos „žirklės“. 2010 metų šalies biudžete sumažinus švietimo įstaigų darbo užmokesčio fondą 5 ir daugiau procentų, atlyginimo koeficientų „žirklių“ įvedimas tebuvo užmaskuotas būdas mažinti pedagogų atlyginimus. Tačiau ydingiausia šiame sumanyme tai, jog „žirklės“ nustatomos nesivadovaujant absoliučiai jokiais kriterijais, kas neišvengiamai padaro procesą neskaidriu, be to, atsiranda galimybė vadovų subjektyviems, grįstiems simpatijos – antipatijos principais, sprendimams, bloginantiems psichologinę atmosferą mokyklose.

Galima daryti prielaidą, jog savivaldybėms pasilikus teisę perskirstyti MK krepšelio lėšas ir turint galimybę sutaupytas lėšas naudoti „kitoms švietimo reikmėms“, vadovams bus daromas spaudimas nustatinėti mažesnius ar net minimalius koeficientus tam, kad būtų mechaniškai taupomos lėšos. Neabejotina, jog „žirklių“ naudojimas diskriminuoja mažų mokyklų mokytojus, kuriems praktiškai bus skiriami tik minimalūs koeficientai. Todėl ciniškai skamba „žirklių“ autorių mintis, jog mokant mažesnius atlyginimus mokytojams, atsiranda galimybė išsaugoti mažas kaimo mokyklėles.

Faktiškai, nurėžiant dalį atlygimų, mokytojai padeda valstybei išlaikyti mokyklą. Tolimesnis „žirklių“ įvedimo „tobulinimas“ gali dar labiau iškreipti pedagogų darbo užmokesčio sistemą, nes atskirais atvejais gali susidaryti situacija, kai nustačius minimalų koeficientą, turintis aukštesnę kvalifikacinę kategoriją mokytojas gaus mažiau, nei jo mažiau kvalifikuotas kolega, kuriam taikomas gerokai aukštesnis koeficientas. Galų gale, juk skirtingas darbo užmokestis turi būti nustatomas už skirtingos kokybės darbą, kai dirbi geriau - moka daugiau, o dirbi blogiau – užmokestis mažesnis. Dabar gi daugiau mokama tiems, kurie dirba mokyklose turinčiose daugiau krepšelių, o tai mažina darbuotojo motyvaciją kokybiškiau dirbti.

Yra ir dar vienas neigiamas šios tvarkos niuansas – mokyklos direktoriams nustatomas koeficiento dydis visiškai nepriklauso nuo mokytojų koeficientų. Todėl nereti atvejai, kai mokyklų steigėjai – savivaldybių tarybos, vadovams nustato maksimalius arba bent vidutinius koeficientus, tuo pat metu patys vadovai mokyklose darbuotojams nustato minimalius.

Iš esmės ydingos yra ir valandų, skirtų apmokėti klasės auklėtojo darbą, „žirklės“. Neteko matyti ar girdėti, kad skiriant vienokį ar kitokį valandų skaičių už vadovavimą klasei būtų svarstomas skirtingos darbo apimties klausimas. Tiek mokyklų administracijoms, tiek mokyklų veiklą prižiūrintiems valdininkams (apie moksleivių tėvus jau nekalbu) visai nerūpi, kad skirtingų mokyklų mokytojams tarifikuojamas skirtingas valandų skaičius už vadovavimą klasei, nors iš jų reikalaujama tos pačios apimties ir vienodai kokybiško darbo. Nesuprantamas ŠMM valdininkų nenoras įvesti bent kiek racionalius „žirklių“ (tiek darbo užmokesčio koeficientų, tiek ir valandų) naudojimo kriterijus, pvz. mokinių skaičius klasėje galėtų bent kiek lemti tiek atlyginimo koeficiento dydį, tiek ir valandų skaičių.

Dabartinėje mokytojų darbo užmokesčio sistemoje yra ir daugiau jokios kritikos neatlaikančių dalykų, kurie žmogiškąja kalba vadinami apgavyste. Nors bendrojo lavinimo, neformaliojo švietimo mokyklose dirbantiems mokytojams darbų už papildomus darbus skyrimas yra derinamas tiek su mokyklos savivaldos institucija – mokytojų taryba, tiek su darbuotojų atstovais – profesine sąjunga, tačiau priešmokyklinio ugdymo pedagogams, daliai specialiųjų pedagogų ir auklėtojų ir visiems profesijos mokytojams skiriant šias valandas nenumatyta tokio suderinimo. Klausimas visai neretorinis: ar nėra šių darbuotojų profesijos atžvilgiu diskriminacijos, ką draudžia LR Konstitucija?

Štai tokiose prieštaravimų, nelogiškumų bei tiesioginės diskriminacijos džiunglėse priversti klaidžioti šalies mokytojai. Ar sugebės išvesti mokytojus iš šių džiunglių dabartinis švietimo ir mokslo ministras G. Steponavičius, kurio iniciatyva į Vyriausybės programą įrašytos nuostatos, jog ketinama panaikinti centralizuotą atlyginimų planavimą ir pačioms mokykloms leisti nuspręsti, kokie bus darbuotojų atlyginimai?
Vizija atrodo aiški - neva remdamasis mokytojo profesionalumu, darbo kokybe ir mokyklos tarybos nustatyta tvarka, mokytojų atlyginimo dydį nustatys mokyklos vadovas. Norai gražūs, bet žinant, kokį chaosą per porą metų ministrui pavyko sukelti centralizuotoje darbo užmokesčio nustatymo sistemoje, net baisu pagalvoti, kas bus visiškai decentralizavus šią sistemą, o kai sistemos nebeliks, ją valdyti galės ir beraštis...

Audrius Jurgelevičius, LŠPS
Pasidalinti:
Rašyti komentarą:
Vardas: *
El.paštas: *
Patvirtinimo kodas: *
Komentarai:
2011-01-06 20:50:54 | Irena

Teisingas straipsnis. Norėčiau akcentuoti dėl atlyginimo ir mokinių skaičiaus klasėje. Ką ir bekalbėti, čia lygiavos būti negali. Tiek mokykloje, tiek ikimokyklinėje įstaigoje labai skiriasi darbas mažoje klasėje/grupėje ir didelėje. Jei darželio grupėje, kurioje vidutinis vaikų skaičius 5-6 vaikai kasdien (dažnas atvejis tautinių mažumų darželio grupėse), auklėtoja poilsiauja, tai 18-20 vaikų grupėje ji vos ištempia iki darbo dienos pabaigos (ypač, jei vaikų amžius mišrus). Darbo intensyvumo, įtampos, pastangų, pasiruošimo veiklai net negalima palyginti, o atlyginimas - vienodas. Tai nenormalu.

2011-01-06 15:15:56 | Loreta

Mūsų mokykloje (kaip ir daugelyje rajono mokyklų) jau antri metai visiems be išimties taikomas tik minimalus koeficientas, nors mūsų mokykla yra didžiausia pagrindinė mokykla rajone. Tačiau mes turime 5 mokiniais perdaug ir pakliūvame tarp kitų "žirklių", todėl neužtenka mokinio krepšelio lėšų, kai tuo tarpu kitoms daug mažesnėms rajono mokyklosms lėšų pakanka. Ar taip yra normalu?

2011-01-06 13:33:36 | pagrindinės mokytoja

Teisingai. Labai geras straipsnis.

«Atgal
Naujienų prenumerata
Įveskite savo el. pašto adresą:
Lietuvos švietimo ir mokslo
profesinė sąjunga

Adresas: J. Jasinskio 9 – 413
LT - 01112 Vilnius, Lietuva
Tel./Faksas: + 370 5 2130252
El. paštas: info@svietimoprofsajunga.lt

Sprendimas:Infoluitai
© 2012 LŠMPSF. Visos teisės saugomos. Privatumo politika.