Lt EN
Telefonas kontaktams: +370 5 2130252
LIETUVOS ŠVIETIMO IR MOKSLO PROFESINĖ SĄJUNGA
www.lsmpsf.lt

Ar mokytojų kantrybės taurė turi dugną? (6)

2015 Lapkričio 3d.

Audriaus Jurgelevičiaus pranešima,s skaitytas 2015 m. spalio 28 d. švietimo darbuotojų kongrese „Švietimo politika – socialinio sprogimo link“.

Įspėju iš anksto – nebūsiu mandagus ir nesistengsiu rinkti žodžių.

Mandagiai aš ir mano kolegos kalbėjome metus – dalyvaudami Premjero sukurtoje darbo grupėje, pokalbiuose su ministrais, derėdamiesi dėl švietimo šakos kolektyvinės sutarties.

Ramaus kalbėjimo metas baigėsi, nes net Lietuvos švietimo sistemos, kurioje turėtų dominuoti racionalumas, sveikas protas ir pedagoginė etika, galvos norą tartis, o ne eiti į gatves, supranta kaip silpnumo ženklą. Bet kokius siūlomus sprendimus atmeta keliais nuvalkiotais argumentais – mažėja vaikų ir nėra finansinių galimybių.

O tuo tarpu Lietuvos švietimo sistema pūva. Pūva nuo galvos, pūva ir nuo uodegos. Ir didžiausias puvinys yra melas, kartais vadinamas statistika. Sakote mums, mokytojams, nemeluojama ???

Meluojama dėl mūsų atlyginimų. Sausa statistika teigia, kad vidutinis mokytojo atlyginimas yra net šiek tiek didesnis už šalies atlyginimų vidurkį. Bet tai yra melas tiems mokytojams, kurie, turėdami po 10-12 pamokų, algos gauna mažiau, nei šalyje nustatytas minimumas. Tai melas mokytojams, kuriems šių metų rugsėjo 1 d. vėl sumažėjo pamokų krūvis ir kartu atlyginimas. Taip mėgstantiems statistiką politikams priminsiu nuvalkiotą anekdotą: „Jei Petras iš Balbieriškio turi dvi meilužes, o švietimo ir mokslo ministrė nė vieno, tai vidutiniškai statistiškai jie turi po vieną meilužį ir verti dorosios visuomenės dalies pasmerkimo“.  Nelabai, gerbiamieji valdžios žmonės, jums tinka tokia statistika?

Meluojama ir veidmainiaujama dėl mokinių skaičiaus klasėse ir mokytojų bei mokinių santykio, kuris, anot statistikos, yra vienas prasčiausių Europoje ar net pasaulyje. Ar tai nėra melas Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir kitų miestų mokyklose su 30 mokinių klasėse dirbantiems mokytojams? Ar tai nėra chamiška veidmainystė iš tų pusės, kurie iš tokiose klasėse dirbančių mokytojų besąlygiškai reikalauja ugdymo proceso individualizavimo bei diferencijavimo?

Meluojama dėl vis gerinamų mokytojų darbo sąlygų. Renovuoti mokyklų pastatai, plastikiniai langai, vienas ar keli nauji kompiuteriai ar išmaniosios lentos nėra mokytojų darbo sąlygų gerinimas. Sąlygos pagerės, kai mokytojams nereikės drebėti dėl kasmetinio pamokų krūvio, nereikės susigūžus vykdyti net ir menkiausio švietimo valdininkėlio nurodymų įrodyti savo darbo kokybę ar atitiktį turimai kvalifikacinei kategorijai. Mokytojų darbo sąlygos pagerės, kai jie nejaus psichologinio ar net fizinio smurto pavojaus iš mokinių ir jų tėvų, mokyklų administracijų pusės.

Meluojama, kad švietimas yra prioritetas Lietuvoje. Ir tai jau tapo juoduoju humoru. Net praeitos kadencijos švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis, nevyniodamas žodžių į vatą, skaičiais įrodė, kad švietimo prioritetas tėra tik melaginga deklaracija. Prioritetas yra kariuomenė, kuriai finansavimas didinamas trečdaliu, prioritetas yra Seimo narių socialinės garantijos, nes 2016 m. biudžete granitu „įkaltos“ lėšos jų išeitinėms kompensacijoms pasibaigus kadencijai. O švietimui finansavimą planuojama padidinti vos 1,5 procento – tą aš ir vadinu melavimu dėl šios srities prioriteto.

Meluojama, kad švietime nuolat trūksta pinigų. Net ir mūsų Premjeras žino, kad begėdiškai išpūstos mokyklų administravimo lėšos, kurių apriboti niekas artimiausiu laiku net negalvoja. Dar daugiau, lengva ranka rasta papildomų pinigų pridėti prie ir taip solidžių mokyklų direktorių atlyginimų, kurie galėjo „nuskursti“ netekę prievolės vesti pamokas. Kol kas neužtvenkiamai pinigų upės teka niekieno nekontroliuojamiems vadovėlių leidėjams, Švietimo ir mokslo ministerijos pristeigtiems aprūpinimų, ugdymų, plėtojimų, vertinimų ir panašiems centrams, kurių egzistavimą mokyklos ir mokytojai pajunta tik tada, kai reikalaujama užpildyti klausimynus, anketas ar kitą kalną niekam, nebent statistikai, reikalingų popierių. Vartant Europos Sąjungos struktūrinių fondų „minkštųjų lėšų“ prioritetų sąrašą, akį ir širdį glosto sritys, kur bus paskandinti milijonai eurų : „plėtojimas“, „plėtra“, „tobulinimas“, „diegimas“, „gerinimas“ ir panašiai. Atminkite, kolegos, tai milijonų verti žodžiai.

Meluojama dėl Vyriausybės programos švietimo dalies vykdymo. Suprantu su triukšmu atstatydinto ministro D.Pavalkio nuostabą, kai jis buvo apkaltintas nevykdęs to, ko niekas ir nesiruošia nuosekliai vykdyti. Stebina šiandieninės ministrės Audronės Pitrėnienės drąsa žadėti vykdyti tai, ko vykdyti nesinori ar neišeina. Mokyklose jau kuriami anekdotai apie šių mokslo metų „naujoves“ – atsiradusią galimybę, kuri niekada ir nebuvo išnykusi, mokėti mokytojams už pavadavimus ar fix idėją apie judriąsias pertraukas.

Ir, gerbiamieji švietimo vadai, nesigirkite pradedantys „klasės krepšelio“ finansinį eksperimentą, žengę menkus žingsnius motyvuojant garbingai iš mokyklų išeiti tik dalį pensinio amžiaus mokytojų ar keliolika eurų pakėlę atlyginimus ikimokyklinio ugdymo pedagogams ! Jūs net to nebūtumėte padarę, jei ne kelis metus to atkakliai reikalavusios profesinės sąjungos.

Netęsiu slogaus didesnių ar mažesnių melų mokytojams sąrašo. Šiek tiek pakalbėsiu apie ateitį. Kol kas apie tai garsiai kalba tik profesinės sąjungos, nes švietimo galvos bijo išsižioti, kas mūsų visų laukia artimiausioje ateityje.

Nulenkčiau galvą prieš ministrę ar kitą jos svitos žmogų, jei jie paneigtų mano niūrias prognozes. Konstitucinis Teismas priėmė nutartį, kad dabartinė pedagogų darbo apmokėjimo sistema neatitinka Švietimo įstatymo nuostatų ir iki 2017 m. sausio 2 d. ji turi būti pakeista. Jei kas ir džiūgavo dėl tokio sprendimo, tai aš nematau jame nieko gero. Garantuotai vėl iš valdininkų stalčių bus ištrauktas Biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo projektas, kuriame numatyta algų dydį nustatinėti kasmet, atsižvelgiant į darbuotojų pasiektus darbo rezultatus. Ar kas nors gali objektyviai pasverti mokytojo darbo rezultatus? Ne. Bet įstatymo nuostatas teks įgyvendinti, todėl neišvengiamai keisis mokytojų atestacijos tvarka, kuri vienaip ar kitaip įves nuolatinį, spėju, kasmetinį peratestavimą, nuo kurio rezultatų priklausys mokytojų atlyginimai. Tai, savo ruožtu, iš ano pasaulio prikels liūdnai pagarsėjusią Naująją pedagogų kvalifikacijos kėlimo koncepciją, kurios įgyvendinimui vėl bus skirti milžiniški pinigai, o mokytojai ant savo sprandų pajus naują jungą, kuris vadinsis „nuolatiniu ir efektyviu kvalifikacijos tobulinimu“.

Taigi, tokia situacija šiandienos Lietuvos švietime. Dabar belieka visų ir kiekvieno paklausti : ar mus tenkina, ką su mumis daro valdžia? Ar dar yra vietos mokytojų kantrybės taurėje naujiems melams ir veidmainystėms? O gal ši taurė iš tiesų, kaip galvoja mūsų valdžia, yra bedugnė?

Aš, trisdešimt pirmuosius metus dirbantis mokytojas, į šiuos klausimus turiu vieną trumpą atsakymą – NE.

Kongrese, tikiuosi, Jūs pasakysite, ką manote ir ko reikėtų imtis artimiausioje ateityje. Ne tik pasakysite, bet ir perduosite kolegoms, kurių čia nėra.

O pabaigai priminsiu – kiekviena valdžia yra jėga, kuri bijo tik jėgos. Susivieniję mokytojai ir  jiems atstovaujančios profesinės sąjungos – tai didelė jėga.

Audrius Jurgelevičius, Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas
 

Pasidalinti:
Rašyti komentarą:
Vardas: *
El.paštas: *
Patvirtinimo kodas: *
Komentarai:
2015-11-30 11:29:04 | Nebeišgyvenanti

Mokytojo metodininko atlyginimas (18 val.) = minimumas. Paskaičiuokime mokytojo metodininko koeficientas 13,05-14,55. Imkime vidurkį 13,8*35,5=489,9 € ant popieriaus. Atskaičius mokesčius ~372 €. , o jeigu koeficientas 13,05*35,5=351€. Na šiek tiek daugiau nei minimumas... Klausimas: BŪTI AR NEBŪTI MOKYTOJU...

2015-11-09 09:53:55 | Justina

PRITARIU visoms issakytoms mintims. Jos kaip pirstu i aki. 40 metu pradirbau mokykloje,mylejau savo darba ,netausojau nei skatiko is savo algeles nei priemoniu is savo lesu gamybai,nei nemigo naktu,skirdama pasiruosimui rytdienos pamokoms.Kai isgirsti,kad seimo sviesuoliams vis dar mazai pinigu kanceliarinems islaidoms,tai vos nesprogsta sirdis. Bet juk tai musu aukleti vaikai daugumoje... Vaikai,praregekit,atsitokekit ir uzgniauskite savo goduli! Mes Jus ,tikrai, ne tokiais mokeme buti,nes MOKYTOJO sirdyje godumui vietos nera. Ji linkusi duoti ir dalintis. Tokia pati dalia ir siuolaikinio pedagogo. Kantrybes Jums,mieli kolegos!

2015-11-04 23:21:44 | Toma

O kur statistika kiek mokytojų po darbo ir savaitgaliais dar eina uždarbiauti gaudami tokį puikų atlygį už tokį "prestižinį" darbą? Ir santykiai mokytojų ir mokinių yra puikūs Lietuvoje, nes kai mokytojas grįžęs iš kopūstų lauko, sulčių spaudimo versliuko, garažo, atgrojęs vestuves ar išgiedojęs šermenyse, išvalęs poliklinikos patalpas, pasiruošęs pamokom, tai dar labai puikiai bendrauja, dar net kokį anekdotą skelia ir dar prisimena, kad reikia pamokoje atsižvelgti į kiekvieno mokinio individualius poreikius, kad reikia žinoti kiekvieno mokinio mokymosi stilių ir net pritaiko kokį aktyvųjį mokymo metodą pamokoje. Esam neeilinių gabūmų individai. Tik 12 metų atidirbus mokykloje, jaučiu, kad prieita riba, kurios jokie streikai ar pažadai nebepakeis.

2015-11-04 20:21:15 | Tiesa

Laaaaabai teisingas straipsnis. Kad tik kuo daugiau pedagogu isdristu prabilti apie savo vergiska darba !

2015-11-04 17:30:09 | Artūras

Nors ir dirbu šioj srity 7m. Bet užuot jautęs pakylėjimą ir didžiavimąsi savimi, aš jaučių gailestį ir nepasitenkinimą savo specialybe...

2015-11-04 15:15:27 | Vilija

Puiku, Audriau... Teisinga, drąsu, reikalinga...

«Atgal
Lietuvos švietimo profesinė sąjunga
Reklama
 
 







 


Naujienų prenumerata
Įveskite savo el. pašto adresą:
Lietuvos švietimo ir mokslo
profesinė sąjunga

Adresas: J. Jasinskio 9 – 413
LT - 01112 Vilnius, Lietuva
Tel./Faksas: + 370 5 2130252
El. paštas: info@svietimoprofsajunga.lt

Sprendimas:Infoluitai
© 2012 LŠMPSF. Visos teisės saugomos. Privatumo politika.